Iš pradžių kiek sumišusi dėl Rusijos invazijos, netrukus Kinija padėjo pamatus strategijai, kaip apsisaugoti nuo galimų jai blogiausių ekonominių ir diplomatinių pasekmių bei pasinaudoti geopolitiniais pokyčiais karo dulkėms nusėdus.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas vengia kritikuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tačiau taip pat bando neįvelti Kinijos į skerdynes.
Jo vyriausybė pasmerkė Rusijai įvestas tarptautines sankcijas, bet bent jau iki šiol leido suprasti, kad Kinijos įmonės gali jų laikytis, siekdamos apsaugoti Kinijos ekonominius interesus Vakaruose.
Praėjusią savaitę Xi Jinpingas kreipėsi į Europos lyderius su miglotais pasiūlymais padėti derybose dėl susitarimo, nors tuo pat metu kiti Kinijos pareigūnai rėmė Rusijos dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama diskredituoti JAV ir NATO.
Pirmadienį JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas Romoje susitiko su aukščiausiu Kinijos užsienio reikalų pareigūnu Yangu Jiechi ir perspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms kyla „didelis susirūpinimas“ dėl vis aiškiau išreiškiamo Pekino palankumo Rusijai.
Iš esmės galima teigti, kad Kinijos vadovybė apskaičiavo, jog jai reikia pasistengti pakilti aukščiau ir tapti stabilumo ramsčiu vis neramesniame pasaulyje.
„Tai reiškia, kad tol, kol nepadarysime didelių strateginių klaidų, Kinijos modernizacija nenutrūks – atvirkščiai, Kinija įgis dar daugiau galimybių ir valios vaidinti svarbesnį vaidmenį kuriant naują tarptautinę tvarką“, – po invazijos plačiai išplatintame straipsnyje rašė Kinijos Honkongo universiteto Šendžene profesorius Zhengas Yongnianas, patariantis aukšto rango valdžios pareigūnams.
Kinijos strategijos esmė – užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos nusilps neapgalvotai besiveldamos į kampanijas užsienyje, įskaitant, Pekino požiūriu, V.Putino įstūmimą į Ukrainos konfliktą.
Remiantis šiuo požiūriu, kuris pastarosiomis dienomis atkartojamas ir viešuose pareiškimuose ir beveik oficialiose analizėse, Rusijos invazija nukreipė Amerikos įtaką ir dėmesį į Europą, todėl tikėtina, kad J.Bidenas, kaip ir jo pirmtakai pastaruoju metu, bandys, bet nesugebės skirti daugiau dėmesio Kinijai ir platesniam Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui.
Kinijos strategijos esmė – užtikrinti, kad Jungtinės Valstijos nusilps neapgalvotai besiveldamos į kampanijas užsienyje.
„Visi sunkumai, bandymai rasti pusiausvyrą ir gėda, apie kurią mes kalbame, yra trumpalaikiai, – teigia Vašingtono Stimsono centro Kinijos programos direktorius Yun Sun, tyręs Pekino veiksmus prieš karą. – Ilgainiui Rusija taps tarptautinės bendruomenės atstumtąją ir neturės į ką kreiptis, tik į Kiniją.“
Tiesa, jokiu būdu negalime būti tikri, kad Kinijai pavyks įvykdyti savo užmačias. Per daug suartėjus su Rusija kiltų pavojus, kad Europoje ir už jos ribų įsivyraus priešiškumas Kinijai, o ši galimybė kelia nerimą Xi Jinpingo vyriausybei.
„Ilgainiui Rusija taps tarptautinės bendruomenės atstumtąją ir neturės į ką kreiptis, tik į Kiniją.“
Jei Vokietija, Prancūzija ir kitos sąjungininkės sustiprins savo gynybą, kad taptų savarankiškesnės kaip buvo žadama, JAV galiausiai gali įgauti daugiau laisvės, kad nukreiptų daugiau savo karinių išteklių kovai su Kinija.
J.Bidenas pažadėjo suburti „demokratijų aljansą“, o Amerikos kariuomenės lyderiai sako neleisiantys Ukrainai atitraukti jų dėmesio nuo Kinijos.
„Mes taip pat labai labai nerimaujame, nes Rusijos ir Ukrainos karas privers Europą atsigręžti į JAV, o tada Kinijai kils dar didesnė dilema“, – sakė Nankino universiteto tarptautinių santykių profesorius Zhu Fengas.
Pasak jo, Jungtinių Valstijų sąjungininkės Ramiajame vandenyne, įskaitant Japoniją ir Australiją, „taip pat laikysis tvirtesnės karinės pozicijos. Taigi Kinijai visa tai atrodo nepalanku“.
Pasirodžius pranešimams, kad Rusija paprašė Kinijos suteikti jai karinės įrangos ir paramos karui Ukrainoje, taip pat ekonominės pagalbos, kad padėtų atremti po invazijos įvestas plačias sankcijas, J.Sullivanas Romoje susitiko su aukščiausiu Kinijos užsienio reikalų pareigūnu Yangu Jiechi.
Kinija neigia tokius pranešimus.
Tiesa, pradinė Kinijos reakcija po Rusijos invazijos sukėlė abejonių, ar Xi Jinpingas sugebės įveikti pokario nesklandumus.
Jis ne kartą perspėjo Kinijos pareigūnus, kad pasaulis įžengia į tokių perversmų erą, „kokių nebuvo matyti šimtmetį“. Tačiau tie pareigūnai atrodė prastai pasiruošę V.Putino invazijos sukeltam perversmui.
Iki pat invazijos dienos jie šaipėsi iš perspėjimų, kad Rusija ruošiasi karui ir kaltino JAV kurstant įtampą. Nuo tada jiems sunku suderinti užuojautą V.Putinui dėl šio vis kartojamų nuoskaudų su dažnai reiškiama pagarba nacionalinio suvereniteto principui, įskaitant Ukrainos suverenitetą.
Xi Jinpingas vaizdo konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Sholzu apgailestavo dėl „karo liepsnos atgaivinimo“ Europoje.
Tačiau tuo pat metu jo diplomatai kursto Rusijos dezinformacijos liepsnas, kaltindami Jungtines Valstijas Ukrainoje kuriant biologinius ginklus.
„Tai tiesiog nėra naudinga Kinijos tarptautinei reputacijai, – paaiškino Bobo Lo, Kinijos ir Rusijos ryšių ekspertas, dirbantis Prancūzijos Tarptautinių santykių institute. – Kalbama ne tik apie Kinijos reputaciją Vakaruose, manau, ši padėtis taip pat turi įtakos Kinijos reputacijai ne Vakaruose, nes ji iš esmės save sieja su imperine galia.“
Kinijai taip pat gali kilti ekonominių nesklandumų dėl karo ir Vakarų pastangų nubausti Rusiją ribojant prekybą ir pakertant jos finansines institucijas.
Kinijos pareigūnai pasmerkė tokias priemones. Nors JAV ir jų sąjungininkės parodė nepaprastą vienybę jas taikydamos, kitos šalys taip pat atsižvelgia į Pekino abejones dėl galingų ekonominių priemonių kaip ginklo naudojimo.
Bet kuriuo atveju Kinijos ekonomika yra pakankamai didelė, kad galėtų sugerti smūgius, kurie suluošintų kitas, mažesnes šalis.
Kinijos įmonės net gali pasinaudoti palankia padėtimi, kai Rusijai nebeliks, su kuo prekiauti, kaip atsitiko, kai Maskvai 2014 metais buvo vestos sankcijos dėl Krymo aneksijos.
Kinijos įmonės net gali pasinaudoti palankia padėtimi, kai Rusijai nebeliks, su kuo prekiauti, kaip atsitiko, kai Maskvai 2014 metais buvo vestos sankcijos dėl Krymo aneksijos.
Teigdami, kad Amerikos dominavimo era po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais buvo istorinė anomalija, o Xi Jinpingas, kaip ir V.Putinas, priėmė geopolitines doktrinas, raginančias jų šalis susigrąžinti savo, kaip didžiųjų valstybių, statusą.
Lygiai taip pat, kaip V.Putinas vaizduoja JAV kaip grėsmę Rusijai prie vakarinės jos sienos, Xi Jinpingas mato JAV paramą Taivanui – savivaldą turnčiai demokratinei salai, kurią Pekinas laiko sava – kaip panašią grėsmę prie Kinijos krantų.
Analitikų teigimu, Rusija, atsigręžusi į Pekiną dėl paramos prieš Vakarų sankcijas, ims vis labiau priklausyti nuo Kinijai kaip diplomatinio ir ekonominio ramsčio, o kartu ir taps jos geopolitiniu balastu.
„Senoji tvarka greitai suyra, o didžiosiose pasaulio valstybėse vėl ima populiarėti „kietų vyrukų“ politika, – rašė Zhengas iš Kinijos Honkongo universiteto Šendžene. – Šalys yra kupinos ambicijų, kaip tigrai, žvelgiantys į savo grobį, ir jos trokšta išnaudoti visas galimybes, atsirandančias tarp senosios tvarkos griuvėsių.“
