Siekdamas išlaikyti savo įtaką buvusiose sovietinėse respublikose V.Putinas vis labiau pasikliauja brutalia jėga: ruošiasi galimai invazijai į Ukrainą, kad ji nebūtų priimta į NATO, siunčia karius į Kazachstaną slopinti protestų ir grasina tą patį padaryti Baltarusijoje.
Sąjungininkų pavergimas nėra neįprastas didžiosioms, ar regioninėms galioms.
Sovietų Sąjunga, dėl kurios griūties dažnai apgailestauja V.Putinas, išsiuntė tankus į Vengriją, Čekoslovakiją ir Afganistaną. Vis dėlto ji sukūrė savo imperiją skleisdama komunizmą, kuris įskiepijo „bendros misijos“ ir egzistencinio konflikto su kapitalistiniais Vakarais jausmą.
Dabar, kai kapitalizmas ir bent jau pretenzijos į demokratiją yra norma abiejose senosios geležinės uždangos pusėse, mažai kas pateisintų ištikimybę Maskvai, išskyrus bendrą posovietinių lyderių norą padėti vieni kitiems išlikti valdžioje.
„Nėra tikrų ideologinių „klijų“, kurie sulaikytų šį margą žmonių, turinčių labai skirtingus interesus, aljansą“, – sakė Kolumbijos universiteto politologas Timothy M.Frye‘as.