Vasario 16-ąją Rusijos valdžia perspėjo „Google“, „Meta“, „Apple“, „Twitter“, „TikTok“ ir kitas įmonės, kad jos iki šio mėnesio pabaigos turi paklusti naujam įstatymui, įpareigojančiam šalyje įsteigti juridinius asmenis.
Įsigaliojus šiam įstatymui įmonės ir jų darbuotojai tampa labiau pažeidžiami Rusijos teisinės sistemos ir vyriausybės cenzorių, teigia teisės ekspertai ir pilietinės visuomenės grupės.
Šie žingsniai yra Rusijos spaudimo kampanijos prieš užsienio technologijų įmones dalis.
Valdžios institucijos, grasindamos baudomis, areštais ir interneto paslaugų blokavimu ar sulėtinimu, verčia įmones cenzūruoti Kremliui nepalankią medžiagą, o prokremliška žiniasklaida nefiltruojama.
Pasak Rusijos interneto reguliavimo institucijos „Roskomnadzor“, „Apple“, „TikTok“ ir „Spotify“ pakluso minėtajam įstatymui, o „Google“ taip pat ėmėsi veiksmų tai padaryti. „Twitch“ ir „Telegram“ to nepadarė. „Meta“, „Facebook“ ir „Twitter“ motininė įmonė, laikėsi kai kurių įstatymo dalių, bet ne visų.
Dėl susiklosčiusios padėties technologijų įmonės atsiduria sudėtingoje kryžkelėje tarp jų viešos paramos žodžio ir privatumo laisvei ir savo veiklos šalyse, kurias valdo autokratiniai lyderiai.
Tai privertė jas pasverti, ar verta stengtis užtikrinti, paslaugos bus prieinamos Rusijoje, ar apskritai nutraukti veiklą toje šalyje.
Šios įmonės vis dažniau susiduria su Ukrainos pareigūnų ir JAV įstatymų leidėjų spaudimu apriboti savo veiklą Rusijoje.
Ukrainos vicepremjeras paprašė „Apple“, „Google“, „Netflix“ ir „Meta“ apriboti prieigą prie jų paslaugų Rusijoje. JAV Senato žvalgybos komiteto pirmininkas senatorius Markas Warneris išsiuntė laišką „Meta“, „Reddit“, „Telegram“ ir kitiems, ragindamas neleisti Rusijos subjektams naudotis jų platformomis, kad sėtų painiavą dėl karo.
Penktadienį „Roskomnadzor“ pranešė apribosianti prieigą prie „Facebook“, sulėtindama srautą. Institucijos teigimu, šis socialinis tinklas trukdė kelioms prokremliškoms žiniasklaidos priemonėms.
Nickas Cleggas, aukščiausias „Meta“ politikos vadovas, pranešė, kad bendrovė atsisakė paklusti Rusijos reikalavimui nutraukti nepriklausomą keturių valstybinių žiniasklaidos organizacijų pranešimų faktų tikrinimą. Įmonė paskelbė, kad uždraus Rusijos valstybinei žiniasklaidai skelbti reklamą savo socialiniame tinkle.
„Twitter“, paskelbusi, jog pristabdo reklamas Ukrainoje ir Rusijoje, šeštadienį pranešė, kad jos paslauga taip pat ribojama kai kuriems žmonėms Rusijoje.
„Meta“ paskelbė, kad uždraus Rusijos valstybinei žiniasklaidai skelbti reklamą savo socialiniame tinkle.
Sekmadienį „Roskomnadzor“ taip pat pareikalavo, kad „Google“ panaikintų apribojimus kai kurioms Rusijos žiniasklaidos priemonėms po to, kai įmonė apribojo jų galimybes užsidirbti iš reklamos „YouTube“ platformoje.
Naujausi suvaržymai „Yra Rusijos vyriausybės bandymas sustiprinti šių įmonių ir internete esančio turinio kontrolę Rusijoje, – sakė Rusijos žmogaus teisių advokatas Pavelas Čikovas, besispecializuojantis cenzūros bylose. – Rusijos vyriausybė žingsnis po žingsnio stums jas toliau šia kryptimi.“
Vakarų įmonės ir organizacijos dar tik pradeda savo ryšių su Rusija reviziją, atsižvelgiant į sankcijas, skirtas ekonomiškai izoliuoti šalį.
Energetikos įmonėms tenka susitaikyti su galimybe, kad sumažės naftos ir gamtinių dujų tiekimas. Maisto gamintojai žino, kad gali pritrūkti rusiškų ir ukrainietiškų kviečių.
Net Europos futbolo klubai atsisakė Rusijos įmonių paramos, o pagrindinės čempionato rungtynės iš Sankt Peterburgo persikėlė į Paryžių.
Situacija ypač sudėtinga technologijų įmonėms. „Apple“ ir „Google“ valdo programinę įrangą beveik kiekviename Rusijos išmaniajame telefone ir turi ten darbuotojų.
„YouTube“, „Instagram“ ir „TikTok“ yra populiarios svetainės, naudojamos gauti informacijos už valstybinės žiniasklaidos ribų.
„Telegram“ – susirašinėjimo programėlė, kuri pradėjo veikti Rusijoje, o dabar yra legaliai įsikūrusi Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, po ginčų su vyriausybe – yra viena iš populiariausių komunikacijos priemonių šalyje.
Naujasis juridinio asmens registravimo įstatymas yra Kremliaus žingsnis siekiant užkirsti kelią technologijų įmonių bandymams apriboti savo fizinį buvimą Rusijoje.
Įstatymas, įsigaliojęs sausio 1 dieną, įpareigoja užsienio svetaines ir socialinių tinklų platformas, kuriomis kasdien naudojasi daugiau nei 500 tūkst. vartotojų, registruotis kaip juridiniai asmenys ir turėti vietinį vadovą šalyje.
„Apple“ ir „Google“ valdo programinę įrangą beveik kiekviename Rusijos išmaniajame telefone ir turi ten darbuotojų.
Taip pat reikalaujama, kad įmonės užregistruotų paskyrą „Roskomnadzor“ ir sukurtų elektroninę formą, kad Rusijos piliečiai ar valdžios institucijos galėtų kreiptis į įmones su skundais.
Įsteigdamos daugiau vietos atstovybių, įmonės tampa pažeidžiamos vyriausybės bauginimui, įspėja žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės grupės, todėl kai kurios naująjį įstatymą vadina „įkaitų įstatymu“.
Praėjusiais metais Rusijos valdžia pagrasino suimti „Google“ ir „Apple“ darbuotojus, kad priverstų juos pašalinti programėlę, sukurtą įkalinto Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų.
„Rusijos vyriausybė norėtų turėti tų kompanijų ambasadas Rusijoje, – sakė Aleksandras Litrejevas „Solar Labs“, kuri gamina programinę įrangą, skirtą internetinei cenzūrai apeiti, generalinis direktorius, dirbęs su A.Navalnu. – Ji norėtų turėti būdą, leidžiantį manipuliuoti informacija ir jos platinimu internete.“
Lapkritį vyriausybė išvardijo 13 įmonių, kurios privalo laikytis naujojo įstatymo, tarp jų yra „Meta“, „Twitter“, „TikTok“, „Likeme“, „Pinterest“, „Viber“, „Telegram“, „Discord“, „Zoom“, „Apple“, „Google“, „Spotify“ ir „Twitch“.
Vasario 16 dieną „Roskomnadzor“ atstovas informavo, kad įmonėms, kurios iki mėnesio pabaigos nepaklus reikalavimams, grės baudos.
Pagal įstatymą, be baudų ir galimo paslaugų sustabdymo ar sulėtinimo, taip pat gali būti sutrikdytas reklamos pardavimas, paieškos sistemų veikla, duomenų rinkimas ir mokėjimų apdorojimas.
„Mes svarstysime klausimą dėl priemonių taikymo toms įmonėms, kurios nepradėjo juridinio asmens steigimo Rusijoje procedūros iki šio mėnesio pabaigos“, – Rusijos parlamentui sakė „Roskomnadzor“ vadovo pavaduotojas Vadimas Subotinas.
„Meta“ teigė, kad nors ji ėmėsi veiksmų, kad laikytųsi naujojo įstatymo, ji nepakeitė savo požiūrio į vyriausybės reikalavimus panaikinti turinį.
„Apple“, „Google“ ir „Twitter“ atsisakė komentuoti įstatymą. „TikTok“, „Telegram“, „Spotify“ ir kitos tikslinės įmonės neatsakė į prašymus pakomentuoti.
P. Čikovas, atstovavęs įvairioms įmonėms, įskaitant „Telegram“, bylose prieš Rusijos vyriausybę, sakė praėjusiais metais susitikęs su „Facebook“, kad aptartų Rusijos politiką.
Pasak jo, „Facebook“ vadovai klausė jo patarimo, ar pasitraukti iš Rusijos ir atmti iš Rusijos gyventojų prieigą prie „Facebook“ ir „Instagram“. Galiausiai įmonė pakluso įstatymams.
P.Čikovas paragino technologijų įmones pasisakyti prieš Rusijos reikalavimus, net jei tai baigtųsi jų paslaugų uždraudimu, taip sukuriant platesnį precedentą kovai su cenzūra.
„Buvo laikai, kai didžiosios technologijų įmonės pirmavo ne tik technologijų, bet ir pilietinių laisvių, saviraiškos laisvės ir privatumo srityse, – kalbėjo jis. – Dabar jos elgiasi kaip didelės tarptautinės korporacijos, pirmiausia paisančios savo verslo interesų.“
