Visas Holokausto planavimas užtruko 90 minučių.
Praėjus aštuoniasdešimčiai metų po liūdnai pagarsėjusios Vansio konferencijos, kurioje buvo kruopščiai sudėliota Holokausto eiga, biurokratinis jos efektyvumas tebeatrodo toks pat šiurpus, kaip ir anuomet.
Tą dieną surašytuose ir į penkiolika mašinraščio puslapių sutalpintuose protokoluose žmogžudystė atvirai neminima. Vartojamos tokios frazės kaip „evakuacija“, „mažinimas“ ir „apdorojimas“, o užduotys paskirstomos įvairiems vyriausybės departamentams ir jų „atitinkamiems specialistams“.
„Skaitai tą protokolą ir pakraupsti, – sakė garsi Holokausto tyrinėtoja Deborah Lipstadt. – Jame daugybė užmaskuotos kalbos. Bet tada pažiūri į šalių sąrašą ir žydų, kuriuos buvo planuojama nužudyti, skaičių. Vienuolika milijonų žmonių, su kuriais naciai ketino susidoroti. Jie turėjo labai didelių planų.“
