„NY Times“: Svečiuose pas baltuosius lokius – iššūkiai, nuotykiai ir atradimai

Užšalusioje tundroje iš sraigtasparnio pastebėti baltąjį lokį gali būti sunku. Taigi, kai baltųjų lokių tyrinėtojas biologas Jonas Aarsas išvyksta į savo kasmetines ekspedicijas, jis labai įdėmiai stebi kraštovaizdį, ieškodamas judesių ar subtilių spalvų svyravimų – šiek tiek gelsvo meškos kailio atspalvio balto sniego fone.
Baltieji lokiai
Baltieji lokiai / „The New York Times“/Anna Filipova nuotr.

„Be to, labai dažnai pėdsakus pamatai anksčiau nei patį lokį, – paaiškino J.Aarsas. – O lokys dažniausiai būna ten, kur pėdsakai baigiasi.“

J.Aarsas yra vienas iš daugelio baltųjų lokių tyrinėtojų iš Norvegijos poliarinio instituto, kurio forpostas yra Svalbarde, Arkties salyne. Nuo 1987 metų šio instituto mokslininkai kasmet rengia išvykas į ledinę dykumą, kur ieško ir tiria baltuosius Svalbardo lokius.

Dešimtmečiai šių ekspedicijų suteikė mokslininkams daug informacijos apie lokių biologiją ir ekologiją, o pastaraisiais metais padeda tyrėjams stebėti, kaip gyvūnai susidoroja su klimato kaita.

Spartūs buveinių pokyčiai jau daro įtaką jų elgesiui – jūros ledui traukiantis, kai kuriems lokiams dabar tenka nuplaukti ilgus atstumus, kad susirastų vietą, kur apsigyventi. Tačiau kol kas lokiai vis dar neblogai laikosi, sakė J.Aarsas.

Tačiau jei tai pradės keistis, o mokslininkai nerimauja, kad pokyčiai neišvengiami, šios kasmetinės išvykos ​​padės anksti pastebėti problemas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų