Nyderlandų ekspertai seka Rusijos trolių pėdomis

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Rusijos troliai diskusijose apie MH17 reiso lėktuvo numušimą virš Rytų Ukrainos kur kas aktyvesni nei manyta. „Stebina tai, kad dalis olandų išties tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis apie tą katastrofą“, – teigė C.van de Venas.

Savo ruožtu R.van der Noordaa ilgai gyveno Ukrainoje ir Rusijoje bei ten susidomėjo dezinformacijos tyrimais. Jis ištyrė daugybę rusų trolių žinučių „Twitter“, skirtų Nyderlandų auditorijai.

Iki 2013-ųjų tinkle buvo gana ramu, bet tuomet, 2014-ųjų liepos 17 dieną, buvo numuštas lėktuvas, kuriuo skrido daug Nyderlandų piliečių. „Kiekiai buvo neįtikėtini“, – pripažino analitikas.

Abu duomenų analize užsiimantys žurnalistai antradienį viešėjo A.Sacharovo konferencijoje „Nuo Šaltojo karo iki hibridinio karo“, kurią Vilniuje organizavo A.Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Vytauto Didžiojo universitetu.

Olandai prieš kiek daugiau nei savaitę pristatė savo ataskaitą apie vadinamąjį trolių fabriką Sankt Peterburge.

„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.

Neįtikėtinai suderinti veiksmai

Pastebėta, kad tą pačią dieną rusų troliai, praėjus vos keliasdešimt minučių po pranešimo apie lėktuvo numušimą, iš pradžių skleidė žinią, esą separatistai numušė būtent Ukrainos lėktuvą.

Tačiau netrukus, kai paaiškėjo, kad buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas, žinučių turinys pasikeitė: #KijevasNumušėBoeing, #KijevoProvokacija, #KijeveSakykTiesą. Vien liepos 18-ąją Rusijos trolių fabrikas Sankt Peterburge paskelbė 57 tūkst. žinučių.

15min nuotr./Robertas van der Noordaa (kairėje) ir Coenas van de Venas

Troliai veikė ne tik „Twitter“. Antai platformoje „Livejournal“ buvo pradėta skleisti idėją, esą Kijevo Boryspilio oro uoste dirbęs ispanas dispečeris – Carlosas – matė šalia „Malaysia Airlines“ skrendančius du ukrainiečių naikintuvus.

Vien 2004 metų liepos 18-ąją Rusijos trolių fabrikas Sankt Peterburge paskelbė 57 tūkst. žinučių.

„Žinoma, vėliau paaiškėjo, kad Carlosas niekada nedirbo Kijeve, kad jis melavo ir kad jis iš rusų gavo 14 tūkst. dolerių už propagandą.

O Vladimirui Putinui tokia teorija patiko – jis apie tai papasakojo JAV režisieriui Oliveriui Stone'ui, o šis teoriją apie Carlosą įtraukė į savo knygą“, – pasakojo R.van der Noordaa.

„Twitter“ nuotr./Oliveris Stone'as ir Vladimiras Putinas

Skleidė dešiniųjų radikalų idėjas

Toliau – teroristinės atakos Briuselyje 2016-ųjų kovą. Paaiškėjo, kad su Rusija siejami troliai ir botai skleidė tokias žinutes kaip #IslamKills ar #IslamIsTheProblem – kitaip tariant, trolių armijos siekė pakreipti diskusijas islamo vertinimų link.

Dar buvo žinučių, esą Vokietijoje kasdien išprievartaujamos trys moterys, ironiškų klausimų apie svetingumą pabėgėliams.

„Tądien trolių kampanija užtruko vos kelias valandas, ir man pasirodė keista, kad 17-19 val. buvo padaryta pertrauka. 131 trolis vienu metu atsijungė ir išėjo valgyti. Koks sutapimas“, – teigė R.van der Noordaa.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Briuselis po sprogdinimų oro uoste ir metro stotyje

Jis, tiesa, pripažino, kad tokią nejautrią antimusulmonišką vadinamąją „tviterio“ audrą galėjo sukelti ir, tarkime, Europos kraštutinių dešiniųjų aktyvistai, pavyzdžiui, Marine Le Pen šalininkai.

Tačiau analitikė Anne Applebaum įžvelgia, kad tai tipiška Rusijos trolių taktika.

„Manau, kad tikrai skleidžiama antiislamiška retorika, taip pat populiarinamos radikalių politikų, tarkime, Geerto Wilderso idėjos“, – pastebėjo C.van de Venas.

Kokia tokių trolių veiklos įtaka? Anuomet, 2014-aisiais, poveikio būta išties nemažo – olandai tviteryje dalinosi ir skaitė Rusijos propagandinio kanalo RT žinutes, įvairias sąmokslo teorijas, vadinamųjų „nepriklausomų“ olandų žurnalistų mintis.

„Kita vertus, kartais labai sunku atskirti trolius nuo tikrų aktyvistų, tiesiog aktyvių piliečių. Tad tiesiog išmesti paskyras, kurios įtariamos trolinimu, iš socialinių tinklų nebūtinai yra geriausias būdas kovoti su dezinformacija“, – svarstė C.van de Venas.