Šio balsavimo baigtis patvirtino visos Europos mastu matomą elektorato atsigręžimą į politinę dešinę ir yra palanki olandų politinėms jėgoms, žadančioms karpyti biudžeto išlaidas bei riboti imigraciją.
„Atrodo, pirmą kartą per mūsų istoriją Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (Volkspartij voor Vrijheid en Democratie – VVD) tapo didžiausia Nyderlandų partija“, – būsimasis premjeras Markas Rutte sakė džiūgaujantiems rėmėjams pajūrio kurorte Scheveningene.
Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus 96,5 proc. balsų, 43 metų M.Rutte vadovaujama verslui palanki VVD 150 vietų Žemuosiuose Rūmuose iškovojo 31 vietą. Ji vos vienu mandatu aplenkė kairiosios pakraipos Darbo partiją (Partij van de Arbeid – PvdA), užsitikrinusią 30 vietų.
Šie rezultatai padėjo tašką ne vieną savaitę tarp VVD ir Darbo partijos vykusiame konkurenciniame ginče dėl to, kuri jų formuos valdančiąją koaliciją.
Rinkėjai taip pat gerokai sustiprino antiislamiškų pažiūrų populisto Geerto Wilderso partijos „Už laisvę“ (Partij voor de Vrijheid – PVV) pozicijas. Ši kraštutinių dešiniųjų politinė jėga iškovojo 24 vietas – tai geriausias jos pasirodymas rinkimuose.
Olandų rinkėjai, sutvirtinę savo dešiniųjų politinių jėgų pozicijas, pasekė britų pavyzdžiu. Didžiojoje Britanijoje po praėjusį mėnesį vykusių rinkimų į valdžią atėjo konservatoriai, nutraukę 13 metų trukusį leiboristų valdymą. Prieš kurį laiką dešinieji šventė pergalę Vokietijoje, dar anksčiau – Prancūzijoje.
Nacionalistinės ir antiimigracinės partijos stiprina savo pozicijas net tradiciškai atviromis laikomose Skandinavijos valstybėse.Olandų rinkėjai pasekė britų pavyzdžiu. Didžiojoje Britanijoje po praėjusį mėnesį vykusių rinkimų į valdžią atėjo konservatoriai, nutraukę 13 metų trukusį leiboristų valdymą.
Nyderlandų valdantieji krikščionys demokratai (Christen Democratisch Appel – CDA) patyrė triuškinamą pralaimėjimą, nes iškovojo tik 21 mandatą – beveik perpus mažiau nei turėjo anksčiau.
Ministras pirmininkas Janas Peteris Balkenende savo šalininkams pareiškė, kad traukiasi iš politikos. Aštuonerius metus premjero pareigas ėjęs J.P.Balkenende užims šį postą, kol bus suformuotas naujas kabinetas.
Kova tarp VVD ir PvdA buvo tokia įtempta, kad partijų lyderiai atšaukė tradicinius porinkiminius debatus ir pareiškė negalintys diskutuoti apie rezultatus, kol nežino galutinių duomenų.
Teisę balsuoti šiuose rinkimuose turėjo apie 12 mln. olandų. Oficialūs rezultatai bus paskelbti kitos savaitės pradžioje, kai bus suskaičiuoti visi užsienyje atiduoti balsai.
„Labai jaudinamės. Tačiau tikrieji rezultatai dar nežinomi ir viskas dar gali keistis“, – sakė PvdA lyderis Jobas Cohenas, buvęs Amsterdamo meras, kuris taip pat laikomas galimu kandidatu į ministro pirmininko postą.
Pagal Nyderlandų Konstituciją vėliau ketvirtadienį partijų lyderiai susitiks su karaliene Beatrix ir ją informuos apie savo pozicijas dėl koalicijos formavimo bei tokiu būdu pradės ilgą derybų procesą.
Nė viena iš didžiųjų partijų negalės suformuoti Vyriausybės nepadariusi rimtų kompromisų ideologiniu klausimu.
Labiausiai tikėtina laikoma centristinės pakraipos koalicija, kurią sudarytų VVD ir PvdA bei dvi mažesnės kairiųjų partijos – žalieji (GroenLinks – GL) ir demokratai (Democraten 66 – D66).
Teoriškai tam tikrą vaidmenį galėtų atlikti ir G.Wildersas su savo vadovaujama PVV, tačiau dėl kraštutinių pozicijų jis nėra pageidaujamas koalicijos partneris.
G.Wildersui yra iškelta baudžiamoji byla dėl neapykantos kurstymo savo pareiškimais, kuriuose jis islamą prilygino nacizmui ir ragino uždrausti musulmonų šventąją knygą Koraną.
G.Wildersas labai sėkmingai pasirodė anksčiau šiais metais vykusiuose vietos valdžios rinkimuose, kur jo partija užėmė pirmąją vietą Almerėje ir liko antra Hagoje. Per municipalinių rinkimų kampaniją jis aktyviai ragino įvesti mokestį už musulmonių moterų vilkimus hidžabus.
Tačiau pastaruoju metu populisto G.Wilderso populiarumas kiek sumažėjo, nes jis neįvykdė savo rinkimų pažadų, o visuomenės dėmesys nukrypo į Europos finansų krizę.
Prognozuojama, kad šiais metais Nyderlandų biudžeto deficitas sudarys 6,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
G.Wildersas sakė esąs pasirengęs kompromisams, kad galėtų patekti į kabinetą. Kitos partijos gali mėginti „nustumti mus į šoną, tačiau į mus turėtų būti žiūrima rimtai“, sakė PVV lyderis ir pabrėžė, kad jo partija pasiekė didžiausią laimėjimą, palyginti su iki šiol turėtomis vietomis.
Iš viso į parlamentą pateko dešimt politinių partijų. Šis faktas patvirtina tendenciją, jog didėja šalies partinės sistemos fragmentacija.
Prieš rinkimus visose viešosios nuomonės apklausose tvirtai pirmavo liberalai, o po jų su dideliu atotrūkiu rikiavosi PvdA.
Nors VVD pasirodymas rinkimuose nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėtasi, liberalai naujajame parlamente turės devyniomis vietomis daugiau ir tai, pasak partijos lyderio M.Rutte, yra „puiki pergalė“.
VVD žada mažinti biudžeto deficitą smarkiai apkarpydama Vyriausybės išlaidas ir socialinio aprūpinimo programas. Darbo partija griežtai kritikavo liberalų programą ir sakė, kad dėl jos labiausiai nukentės skurdžiau gyvenantys žmonės.
PvdA nori išsaugoti Vyriausybės socialines programas, padidinti mokesčius pasiturintiems gyventojams ir palengvinti imigrantų integraciją į visuomenę.
„Ši valstybė per daug išleidžia. Nemažai daliai žmonių naudingiau gauti socialines išmokas, o ne patiems dirbti“, – sakė 32 metų Willemas Bosma, valstybės tarnautojas, balsavęs už VVD.
Nors M.Rutte iki šiol negarsėjo tokiais skambiais prieš imigrantus nukreiptais pareiškimais kaip G.Wildersas, jis taip pat sako, kad imigrantai, negalintys prisidėti prie ekonomikos augimo, neturėtų būti įleidžiami į šalį, ir jis imsis veiksmų, kad jie dešimt metų po atvykimo negautų socialinių išmokų.
