Lietuvės teigimu, referendumą inicijavo euroskeptiškos jėgos, nepritariančios pačiai sąjungos plėtros idėjai. Tiesa, šį referendumą išnaudoja ir rusiškos propagandos priemonės, skelbiančios, kad Ukraina nėra laukiama ES.
„Referendumą iš esmės inicijavo vadinamasis piliečių komitetas (tarp jų – žymus istorikas ir žurnalistas), taigi patys olandai tai įvardija kaip pilietinę iniciatyvą, kilusią „iš apačios“. Jie yra aršūs asociacijos sutarties kritikai. Jie atvirai pasisako, kad jiems Ukraina yra neįdomi, ir remia pasitraukimą iš ES“, – sakė Amsterdame gyvenanti lietuvė sociologė.
Jos manymu, referendumas yra bent jau galimybė kritikuoti pačią ES, mat išstojimo iš jos idėja Nyderlanduose nebūtų sutikta palankiai.
„Kadangi referendumas dėl pasitraukimo nėra svarstomas, šie piliečiai siekia bet kokia kaina pabloginti Nyderlandų ir ES santykius. Taigi referendumas yra kaip instrumentas susilpninti ES iš vidaus“, – sakė T.Gaidytė.
Naujas referendumų įstatymas atrišo rankas
„Kitas dalykas, kuris paskatino tokia iniciatyvą, tai naujas referendumų įstatymas. Pagal įstatymą, jei surenki 300 000 parašų, gali inicijuoti patariamąjį referendumą dėl šalies reikalų, susijusių su ES. Tiesa, formaliai referendumas yra tik patariamojo pobūdžio“, – pasakojo lietuvė.
„Minėtoji piliečių platforma netgi išleido parašams surinkti mobiliają programėlę, tad piliečiai galėjo pasirašyti elektroniniu būdu. 450 000 pasirašė šią peticiją dėl referendumo“, – pridūrė ji.
„Minėtoji piliečių platforma netgi išleido parašams surinkti mobiliają programėlę, tad piliečiai galėjo pasirašyti elektroniniu būdu. 450 000 pasirašė šią peticiją dėl referendumo“, – pridūrė ji.
Tiesa, lietuvės teigimu, lengvesnės sąlygos rengti referendumus neužtikrina visuomenės susidomėjimo.
„Kaip suprantu, susidomėjimas referendumu yra menkas, tačiau tie, kurie eis balsuoti, nusiteikę daugiau negatyviai. Kas kelia tokias nuotaikas? Vėliausių apklausų duomenimis, referendume ketina dalyvauti 32 proc. piliečių. Iš jų prieš balsuotų apie 60 proc., už – apie 30 proc., o kiti neapsisprendę“, – pasakojo sociologė.
„Dvi partijos yra prieš – Gerto Wilderso PVV ir socialistų partija. Tai įdomu, nes partijos priklauso skirtingoms politinio spektro poliams. Tai rodo ir priežasčių balsuoti „ne“ vertybinę takoskyrą. Pagrindinius argumentus „prieš“ galima suskirstyti į dvi grupes: tai yra ekonominės ir nacionalistinės, geopolitinės priežastys“, – sakė ji.
„Socialistai mano, kad iš asociacijos sutarties pasipelnys tik didelės kompanijos, o vargšai Ukrainoje taip ir liks vargšais. Apskritai jiems ES – tai didelių monopolijų valdoma struktūra. Pergyvenama, kad kris galvijų pramonės standartai, žemės ūkio produkcijos standartai. Dažnai užsimenama, kad Ukrainoje nėra paisoma gyvūnų teisių“, – kalbėjo T.Gaidytė.
Pavargo nuo Rytų Europos
Sociologė pabrėžia, kad labiausiai olandus neramina tolesnės plėtros perspektyvos.
„Wilderso argumentas – būti prieš ES apskritai, neatiduoti valstybės suverenumo į ES rankas. Priešininkai sako, kad nors Asociacijos sutartis nebūtinai pasibaigia naryste, bet tai yra pirmasis žingsnis narystės link. Būtent ši perspektyva labai gąsdina daugumą olandų. Kiek teko kalbėti su paprastais olandais, jie sako: mums jau gana Rytų Europos“, – pasakojo lietuvė.
„Turime savo bėdų, turime bėdų dėl terorizmo grėsmės, pabėgėlių, multikultūralizmo, integracijos. Mes nebenorime remti dar vienų neturtingų Rytų europiečių. Kai kurie net viską suplaka į vieną temą – Ukraina, terorizmas, pašliję santykiai su Rusija, pabėgėliai. Priešininkai bijo, kad atvykę ukrainiečiai atims iš olandų darbo vietas, dirbs kaip pigi darbo jėga, dėl to kris aptarnavimo standartai, pačių olandų socialinė gerovė. Įvaizdis yra toks, kad rytų europiečiai dirba daug, nesiskundžia, ir kompanijos iš to pelnosi, o vietiniai olandai lieka nieko nepešę, jiems darosi sunku apginti savo teises“, – olandų baimes aprašė T.Gaidytė.
Pasak jos, Nyderlandų gyventojus neramina ir korupcija Ukrainos vyriausybėje bei oligarchų įtaka Kijeve.
Pasak jos, Nyderlandų gyventojus neramina ir korupcija Ukrainos vyriausybėje bei oligarchų įtaka Kijeve.
„Dar vienas labai stiprus argumentas prieš – Nyderlandai neturėtų bendradarbiauti su labai korumpuota Ukrainos vyriausybe, kurią valdo oligarchai. Investicijos į Ukrainą yra nepatikimos. Bendradarbiavimas su Ukrainos įmonėmis ir visi susitarimai – kaip šakėmis ant vandens piešta“, – sakė ji.
Jaučiamas Rusijos lobizmas
Lietuvės teigimu, paprasti olandai teigia nejaučiantys Rusijos įtakos šiam referendumui, tačiau valdžios viršūnėje tvyro nerimas dėl Kremliaus lobizmo
„Čia dvi stovyklos išsiskiria. Patys olandai sako, kad ne, nes santykiai su Rusija jau ir taip blogi, tad referendumo rezultatai nieko nenulems. Kai paklausiu apie Rusijos informacinę įtaką, juokiasi, sako, yra pakankamai argumentų prieš ir be Rusijos faktoriaus, spaudimo. Politikai nėra lėlės Rusijos rankose“, – sakė sociologė.
„Kita vertus, aukštesniuose diplomatiniuose sluoksniuose gana atvirai kalbama, kad Rusijos lobizmas yra jaučiamas. Rusijos lobizmas neapsieina ir be karališkosios šeimos – jie turi bendrų verslų su Kremliumi, pats karalius Sočyje gėrė alų su V.Putinu. Nors karališkoji šeima, be abejo, tokiais politiniais klausimais komentuoti negali“, – pridūrė lietuvė.
T.Gaidytės teigimu, patys ukrainiečiai prieš referendumą ėmėsi priemonių, kad jų balsas būtų išgirstas.
„Ukrainiečių sujudimas labai jaučiamas, ypač Amsterdame. Matau dideles žmonių grupes su specialiais marškinėliais, vėliavomis, agituojančius balsuoti už. Olandams gaila paprastų ukrainiečių, kad jie taip vargingai gyvena. Jie taip pat norėtų jiems padėti, ypač mažinant korupciją Ukrainoje. Vyksta taip pat daug renginių, susijusių su Ukrainos tematika – literatūrinių, muzikinių. Atvykęs pianistas iš Maidano”, – apie ukrainiečių sujudimą pasakojo lietuvė.
MH17 tragedija jau pamiršta
Tiesa, 2014 metų vasaros tragedija virš Rytų Ukrainos, kai Rusijos remiamų sukilėlių paleista raketa numušė MH17 keleivinį lėktuvą, Nyderlanduose jau taip pat pamirštama. Nepaisant to, kad dauguma žuvusiųjų buvo būtent olandai, visuomenė ir žiniasklaida vis abejingiau žvelgia į tragedijos tyrimą.
„Nebėra tai dažnai minima informacinėje erdvėje. Tiesa, referendumo kontekste paminima, kad Ukraina yra kare, todėl su ja nereikėtų bendradarbiauti. Dauguma žmonių nelabai ir skiria Rusijos nuo Ukrainos, tiesiog vadina bendrai Rytų chaosu. Dauguma žmonių galvoja, kad niekada nebus aišku, kas iš tiesų nutiko su lėktuvu, ir kaltininkai niekada nebus nubausti“, – konstatavo T.Gaidytė.
Olandai nesureikšmina ir Rusijos vaidmens šioje istorijoje. „Daugumai olandų Rusija yra labai toli. Jiems tai tiesiog keista korumpuota valstybė. Jie nelabai turi apie ją kitos nuomonės. Nyderlandų spaudoje Rusija tikrai taip dažnai nemirga kaip Lietuvos spaudoje. Žmonės domisi rinkimais Amerikoje, Didžiąja Britanija, Prancūzija, Vokietija, bet tikrai ne Rusija. Tiesiog korumpuota, Putinas blogas, ir tiek”, – teigė 15min pašnekovė.
