Nyderlanduose – paskutinė balsavimo parlamento rinkimuose diena

Nyderlanduose prasideda paskutinė balsavimo diena parlamento rinkimuose, kuriuose dominuoja koronaviruso tema ir kuriuose premjerui Markui Rutte prognozuojama dar viena kadencija.
Rinkimai Nyderlanduose
Rinkimai Nyderlanduose / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pirmadienį ir antradienį rinkimų apylinkės buvo atidarytos daugiausia vyresnio amžiaus ir rizikos grupės žmonėms, o trečiadienis yra pagrindinė rinkimų diena.

Nyderlanduose nuo 21 val. iki 4 val. 30 min. galioja komendanto valanda, tačiau tris rinkimų dienas taikomos išimtys, kad žmonės galėtų atiduoti savo balsą. Sausį šalį sukrėtė riaušės prieš pirmosios šalies komendanto valandos įvedimą po Antrojo pasaulinio karo.

Šie rinkimai turėtų būti rinkėjų nuosprendis dėl M.Rutte kovos su pandemija strategijos, o apklausos rodo, kad jo liberaliajai Liaudies partijai už laisvę ir demokratiją (VVD) gali atsiverti kelias vadovauti ketvirtai iš eilės koalicijai po jau valdžioje praleisto dešimtmečio.

Visgi turint galvoje, kad rinkimuose dalyvauja kone rekordinis skaičius partijų – 37 – ir tikriausiai laukia kelis mėnesius užtruksiančios derybos, kol kas sunku tiksliai nuspėti, kaip galiausiai atrodys būsima koalicija.

„Šiuose rinkimuose, žinoma, labai daug COVID'o“, – naujienų agentūrai AFP sakė Andre Krouwelas, dėstantis politikos mokslus Amsterdamo laisvajame universitete.

Pasak jo, M.Rutte turėtų gauti „koroninį priedą“, nes pandemijos metu jis buvo atstovas“ dažnai vykstančių spaudos konferencijų metu, tačiau „tarp rinkėjų vis dar daug abejonių“.

„Tefloninis premjeras“

Rinkėjai, turintys dėvėti apsaugines kaukes, gali balsuoti daugybėje vietų: pradedant garsiuoju Van Gogho muziejumi Amsterdame ir baigiant dešimtimis geležinkelio stočių visoje šalyje.

Rinkimai buvo pritaikyti prie koronaviruso pandemijos: rizikos grupėse esantys rinkėjai galėjo atiduoti savo balsus iš anksto, o vyresniems nei 70 metų žmonėms buvo leista balsuoti paštu.

Nyderlanduose užregistruota daugiau nei 1,1 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir daugiau nei 16 tūkst. mirčių, ir šiuo metu šalyje galioja griežčiausios priemonės nuo pirmųjų apribojimų įvedimo prieš beveik metus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Rutte
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Rutte

Sekmadienį Hagoje buvo surengta protestų prieš M.Rutte politiką, o policijai prieš demonstrantus teko panaudoti vandens patrankas.

Vis dėlto dviračiu važinėjantis, akiniuotas 54-erių M.Rutte pandemijos metu iš esmės puoselėjo savo kaip stabiliai pandemiją valdančio lyderio įvaizdį.

M.Rutte, dėl savo sugebėjimo išsisukti iš sudėtingiausių krizių pramintas „tefloniniu“ premjeru, sausio viduryje atsistatydino su savo vyriausybe dėl vaiko išmokų skandalo, kai tūkstančiai tėvų buvo klaidingai apkaltinti sukčiavimu. Šiuo metu vyriausybė dirba laikinojo kabineto režimu.

Šie rinkimai atidžiai stebimi Europoje, turint galvoje, kad M.Rutte yra įtakinga, nors ne visada populiari figūra Europos politinėje arenoje dėl savo taupymo politikos Europos Sąjungos išlaidų klausimu.

Pergalė šiuose rinkimuose įtvirtintų M.Rutte kaip vieną ilgiausiai vadovaujančių Europos lyderių po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano.

Galimos koalicijos sudėtis neaiški

Apklausos rodo, kad VVD gali užsitikrinti maždaug 25 proc. balsų, o tai suteiktų partijai šiek tiek daugiau nei dabartiniai 32 mandatai 150 vietų parlamente.

M.Rutte gerokai lenkia savo artimiausią konkurentą – antiislamiškos Laisvės partijos (PVV) vadovą Geertą Wildersą. Šiai partijai žadama maždaug 13 proc. balsų, todėl greičiausiai ji liks antra pagal dydį politinė jėga parlamente.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Geertas Wildersas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Geertas Wildersas

M.Rutte koalicijos partnerės – konservatyvi partija „Krikščionių demokratų kvietimas“ (Christen-Democratisch Appel, CDA) ir centro kairiojo sparno partija D66 – rinkimuose varžosi dėl trečios vietos. Tai reiškia, kad jos taip pat gali sugrįžti į vyriausybę.

Visgi nemaža grupė kitų politinių jėgų, įskaitant kairiosios pakraipos Žaliųjų partiją (GroenLinks), nedaug nuo jų atsilieka, tad galutinė bet kokios galimos koalicijos sudėtis lieka neaiški.

Dešinysis Demokratijos forumas, vadovaujamas prieš karantiną nusiteikusio ir skeptiškai vakcinas vertinančio populisto Thierry Baudet, irgi tikisi daugiau vietų parlamente.

Po pastarųjų rinkimų 2017 metais partijoms prireikė septynių mėnesių koalicijai suformuoti. Analitikų manymu, derybos ir šįkart veikiausiai bus sudėtingos.

Rinkimų apylinkės užsidarys 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku, netrukus po to laukiama pirmųjų rinkėjų apklausų duomenų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis