Įdomiausia, kad šia liga susirgusios ėringos ožkos nenugaišta, jos tik anksčiau laiko atsiveda palikuonių. Su nutekėjusiais vandenimis ir placenta bakterijos patenka į aplinką, kur lieka aktyvios daugybę metų. Kad žmogus susirgtų, jam pakanka įkvėpti vos vieną bakteriją. Naujoji liga oficialiai vadinama Q karštlige, tačiau Nyderlandų gyventojai ją linksta vadinti ožkų gripu, nes pirmi ligos simptomai yra panašūs į gripo – pakyla temperatūra, ima krėsti šaltis, pradeda skaudėti galvą.
„Dažnai susirgusio žmogaus savijautą pagerina antibiotikai, tačiau jie nepajėgia visiškai sunaikinti į žmogaus organizmą patekusio mikroorganizmo, – aiškina Giesseno universiteto gyvulių infekcinių ligų ekspertas Georgas Baleris. – Tie mikroorganizmai pažeidžia stuburo smegenis, ardo kraują gaminančias ląsteles ir bakteriofagus. Net po metų šios bakterijos gali sukelti meningitą arba širdies vožtuvų ligas.“
Pirmą kartą šias pavojingas bakterijas mokslininkai aprašė dar 1935 metais. Jungtinėse Valstijose jos vadinamos „Coxiella burnetti“.
Nyderlandų žemės ūkio, aplinkos ir kokybiško maisto ministerija nurodė masiškai naikinti ėringas ožkas. Šį mėnesį jų turi būti nugalabinta daugiau kaip 40 tūkst., tai sudaro 11 proc. visų šalyje auginamų šių gyvulių. Tačiau G.Baleris mano, kad toks reikalavimas yra per griežtas, nes problemos jis neišspręs – pavojingų bakterijų randama ir po atviru dangumi, jas perneša avys, stambūs raguočiai, musės, erkės ir paukščiai. Visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos nacionalinio instituto ekspertai nustatė, kad galima užsikrėsti nuo bet kurio gyvūno, be to, žmogus gali užkrėsti žmogų. Dažniausiai taip atsitinka per gimdymą, perpilant kraują, persodinant kaulų čiulpus ir net lytiniu būdu.
Iki šiol nepavyko išsiaiškinti, kodėl ožkų gripas labiausiai išplito Nyderlanduose. Kol tai bus nustatyta, ožkos negailestingai naikinamos.
