Kaip rašo portalas foreignpolicy.com, daugybė europiečių pripažįsta, kad Izraelio kariuomenės veiksmai Vakarų Krante ir Gazoje yra vienas didžiausių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje. Visos šios įtampos gali pasiekti piką gegužę, kai Izraelis rengia kasmetinį Europos dainų konkursą „Euroviziją“.
„Eurovizijos“ konkursas radosi prieš 63-ejus metus. Europos transliuotojų sąjungos (EBU) komiteto posėdyje generalinis Šveicarijos televizijos komiteto pirmininkas Marcelis Bezençonas pasiūlė surengti tarptautinį dainų konkursą, kurį vienu metu transliuotų visos dalyvaujančios šalys. Buvo siekiama sustiprinti valstybių draugiškus santykius Šaltojo karo metu. Per daugelį metų šis konkursas išaugo iki dešimčių šalių ir padėjo išgarsėti tokiems atlikėjams bei grupėms kaip ABBA (Švedija) ir Celine Dion, kuri atstovavo Šveicarijai, nors yra iš Kanados.
Izraelis „Eurovizijos“ konkurse debiutavo 1973-iaisiais. Nuo to laiko laimėjo konkursą keturis kartus.
Izraelis gavo galimybę organizuoti šių metų konkursą po to, kai jų atstovė Netta Barzilai praėjusiais metais jį laimėjo. Priimantis miestas – Tel Avivas – pasiruošęs milžiniškiems konkurso gerbėjų srautams. Netilpę į viešbučius galės apsistoti nuomotame kruiziniame laive ar specialiai įrengtose stovyklavietėse. Konkurse dalyvaus atstovai iš 42 šalių.
Vis dėlto įtampa jaučiama nuo pat tada, kai praėjusiais metais Izraelis ėmė planuoti konkursą. EBU spaudė Izraelį neužkirsti kelio į konkursą delegacijoms dėl politinių priežasčių – tokia baimė pagrįsta, žinant Izraelio pasienio pareigūnų tendenciją tardyti ir kartais grąžinti atgal turistus, kurie pareiškia paramą palestiniečiams.
Pateiktas siūlymas surengti šventę Jeruzalėje iškėlė galimybę, kad Izraelio valdžia panaudos šou kaip platformą pabrėžti pretenziją miestui kaip nedalomai sostinei. Priminsime, kad Islandijoje tūkstančiai gyventojų pasirašė peticiją, kviečiančią boikotuoti 2019-ųjų „Euroviziją“, jei ji vyktų Jeruzalėje.
„Konkurse daug politikos. Tai patrauklus židininis taškas ryšiams tarp Izraelio ir Europos, Izraelio ir Europos Sąjungos (ES)“, – mano Galia Press-Barnatan, Jeruzalės Hebrajų universiteto tarptautinių santykių profesorė. „Santykiai niekuomet nebuvo geresni nei dabar, tačiau kai kurie dalykai niekuomet nebuvo blogesni nei dabar“, – atkreipė dėmesį ji.
Kaip pažymi G.Press-Barnatan, Europa ir Izraelis turi daugybę bendrų taškų. Laisvos prekybos susitarimas su ES pasirašytas daugiau kaip prieš du dešimtmečius išvirto į tai, kad Izraelis yra didžiausias bloko prekybos partneris. Daugybė Izraelio gyventojų turi ES pasus, o už tai reikia dėkoti jų tėvams ir seneliams, kurie kilę iš Europos. Izraelio krepšinio ir futbolo komandos žaidžia visos Europos turnyruose. Tačiau ES ir toliau siekia dviejų valstybių, Izraelio ir Palestinos, konfliktą užbaigti, net dabar, kai JAV atsisakė šio siekio, o Benjamino Netanyahu vyriausybė ryžtingai priešinasi šiai idėjai.
ES taip pat primygtinai reikalavo, kad prekės Europai, pagamintos Vakarų Kranto gyvenvietėse, būtų ženklinamos „Izraelio gyvenviete“, o ne „pagaminta Izraelyje“, kad vartotojai nebūtų klaidinami.
Remiantis bendra mokslinių tyrimų programa, ES skyrė apie 150 mln. JAV dolerių moksliniams tyrimams ir plėtros projektams su Izraelio universitetais, tačiau taip pat perspėjo Izraelio politikus, nurodydama, kad lėšos turi būti išleistos šalies viduje, laikantis 1967 m. sienų.
Šios ir kitos priemonės paskatino B.Netanyahu praėjusių metų pabaigoje apkaltinti ES, kad ji ėmė laikytis „veidmainiško ir Izraeliui priešiško“ požiūrio. Nesutarimai dėl politikos palestiniečių atžvilgiu septynerius metus sutrukdė įvykti kasmetiniam dvišaliam diplomatiniam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame pagrindinis klausimas būtų Izraelio santykiai su ES.
„Europa ir Izraelis, be abejo, vykdo laikymosi atokiau viena nuo kitos politiką“, – pastebi Odedas Eranas, buvęs Izraelio ambasadorius ES ir Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad izraeliečiai laikysis atokiau ir nuo „Eurovizijos“. Kai N.Barzilai feministinis himnas „Toy“ („Žaislas“ – liet.) užėmė pirmąją vietą konkurse praėjusiais metais, tūkstančiai Izraelio gyventojų, konkurso fanų šventė iki paryčių Tel Avivo Rabino aikštėje. Grįžusi Barzilai buvo sutikta kaip didvyrė ir pakartojo savo kudakuojantį pasirodymą B.Netanuahu.
„Mums rūpi, ką apie mus galvoja, tačiau to nematote, kai vyksta karas Gazos ruože, kai dešimtys palestiniečių miršta“, – sako analitikas Eranas Singeris.
Izraeliečiai žvelgiant iš politinės perspektyvos turi priežasčių jaustis gerai dėl to, kad konkursas vyksta Izraelyje, mano G.Press-Barnatan.
„Jei jūs dešinio sparno nacionalistas, tai būdas parodyti, kad (boikoto judėjimas) pralaimėjo. Jei jūs esate liberalus kosmopolitiškas izraelietis, tai yra būdas užkariauti pasaulį“, – dėstė G.Press-Barnatan.
„Eurovizijos“ vykdomasis prižiūrėtojas Jonas Ola Sandas interviu teigė, kad dalyvaujančioms pusėms buvo pažadėta į šou nevelti politikos. Vis dėlto, anot jo, kaip ir vykstant olimpinėms žaidynėms, šalims konkuruojant, politika yra neišvengiama. Ir dainų konkurso nugalėtojo išrinkimas yra kur kas subjektyvesnis, nei, tarkime, nugalėti 100 metrų rungtyje. Pergalę „Eurovizijos“ konkurse lemia komisijos ir dalyvaujančių šalių žiūrovų telefonu atiduoti balsai.
2017-aisiais Rusija pasitraukė iš konkurso, kuris vyko Kijeve, kai Ukraina uždraudė šios šalies atstovei atvykti į Ukrainą. Šįmet islandų grupė „Hatari“ atvirai skelbė pasinaudosianti savo pasirodymu konkurse, kad visam pasauliui papasakotų apie žmogaus teisių pažeidimus Izraelyje, boikoto pastangų būta ir iš keleto kitų dalyvaujančių šalių.
Vis dėlto nė viena šalis nepasitraukė iš konkurso, ir tai tik rodo, kaip sunku palestiniečiams ir jų rėmėjams pakeisti Izraelio politiką. Viena vertus, Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą užgožė kiti svarbūs klausimai, pavyzdžiui, „Brexit“. Kita vertus, Europos šalys toli gražu nėra vieningos dėl Izraelio.
„Europa yra labai susiskaldžiusi Izraelio ir Palestinos klausimu. Todėl dėl griežtesnių priemonių nėra vieno balso“, – sakė O.Eranas.
Visame žemyne padažnėjus antisemitinių incidentų ir atsiradus ksenofobinėms nuotaikoms, Europos šalių vadovų kritika Izraelio atžvilgiu tik didės. Ir tai dar viena priežastis Europos delegacijoms pasirodyti Tel Avive.
