„Pirmoji mano reakcija buvo: ateina dar vienas maras? Kas toliau? – prisiminė 38 metų Adrianas Sanjosé iš Ispanijos, Romos Fiumičino oro uoste ir laukęs, kada galės skristi į namus Londone. – Turime pandemiją, karą... Kas dar?“
Tačiau kai kuriems žmonėms, kurių nerimo slenkstį jau buvo gerokai kilstelėjęs koronavirusas, sumišimas dėl ligos, apie kurią, kol ji nepasirodė Europoje, tik nedaugelis buvo girdėję, greitai išblėso ir virto nuovargio paženklinto fatalizmo jausmu.
„Stengiuosi išlikti pozityvi ir apie tai negalvoti, – antradienį sakė 27 metų rytų Londone gyvenanti barmenė Sourena Naji. – Pirmoji mintis buvo – o ne, ir vėl.“
Sveikatos ekspertai teigia, kad beždžionių raupai vargu ar sukels tiek pat sumaišties kaip COVID-19, nusinešęs milijonus gyvybių, užkrėtęs daugiau nei pusę milijardo žmonių ir nusmukdęs pasaulio ekonomiką.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, beždžionių raupų, kurie yra endeminiai Vakarų ir Centrinėje Afrikoje ir kuriais paprastai susergama artimai kontaktuojant su užsikrėtusiais gyvūnais, perdavimas žmogui yra retas, bet įvyksta esant artimam fiziniam kontaktui.
Ligos simptomai yra karščiavimas, gerklės skausmas, kosulys, nuovargis, kūno skausmai ir charakteringas bėrimas.
Vis dėlto, kadangi šią savaitę Europoje buvo patvirtinta daugiau nei 200 patvirtintų ir dar dešimtys įtariamų atvejų, sveikatos apsaugos pareigūnai bei organizacijos prognozuoja, kad pranešimų apie virusą daugės ir stengiasi sustabdyti jo plitimą.
