„Tai dideli pinigai“, – sakė O. Scholzas naujienų svetainei „Focus online“.
Jis pridūrė, kad NATO turi labai aiškią sprendimų priėmimo procedūrą ir kad šiuo metu aljanso narių prašoma gynybai skirti 2 proc. savo BVP.
Centro kairiųjų lyderis sakė, kad 5 proc. BVP sudarytų apie 200 mlrd. eurų per metus.
Atsižvelgiant į tai, kad federalinis biudžetas, pasak O. Scholzo, siekia maždaug 490 mlrd. eurų, tai reiškia, kad Vokietijai reikėtų rasti papildomus 150 mlrd. eurų per metus.
„Ir todėl manau, kad geriau susitelkti į kelią, dėl kurio NATO jau seniai susitarė“, – pažymėjo jis.
Vis dėlto O. Scholzas pripažino, kad „Vokietija turi padaryti daugiau dėl saugumo“, ir pabrėžė, kad pastaraisiais metais Berlynas jau maždaug padvigubino metines išlaidas gynybai iki beveik 80 mlrd. eurų.
2022 metais Rusijai įsiveržus į Ukrainą, O. Scholzas taip pat paskelbė apie skiriamą papildomą vienkartinę 100 mlrd. eurų sumą Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti.
Ukrainos sąjungininkų susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje kalbėjęs gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) taip pat sakė, kad 5 proc. BVP yra per daug, ir pabrėžė, kad tai sudarytų „apie 40 proc.“ viso Vokietijos federalinio biudžeto.
„Nežinau, kuri šalis galės sau tai leisti“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad svarbiausia yra „ne procentų klausimas“, o tai, kaip „apibrėžiami ir įgyvendinami NATO pajėgumų tikslai“.
