Jis kalbėjo Berlynui susiduriant su vidaus biudžeto krize.
Pasak O. Scholzo, Vokietija kartu su Jungtinėmis Valstijomis iki šiol yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų, teikiančių Kyjivui ginklus kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Tęsime šią paramą, kol bus būtina, – sakydamas kalbą parlamentui pabrėžė O. Scholzas. – Ši parama yra egzistencinės svarbos. Ukrainai, (...) bet taip pat ir mums Europoje.“
„Niekas iš mūsų nenori nė įsivaizduoti, kokių dar rimtesnių pasekmių mums sukeltų V. Putino pergalė šiame kare“, – sakė O. Scholzas.
Kancleris kreipėsi į parlamentarus po netikėto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris anksčiau šį mėnesį atvėrė didžiulę skylę vyriausybės išlaidų planuose.
Teismas pareiškė, kad vyriausybė pažeidė šalies konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad struktūrinis deficitas negali viršyti 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dėl šio sprendimo vyriausybė stengiasi iki metų pabaigos priimti naują biudžetą ir padidinti labai reikalingas investicijas į anglies dioksido išmetimo mažinimą ir ginkluotųjų pajėgų modernizavimą.
Siekdama numalšinti krizę, vyriausybė planuoja ketvirtus metus iš eilės sustabdyti konstitucinės taisyklės dėl struktūrinio deficito taikymą.
Ji buvo laikinai sustabdyta 2020–2022 metais, siekiant įveikti krizes, kurias sukėlė koronaviruso pandemija ir energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusiais metais.
Vokietija milijardinėmis sumomis parėmė namų ūkius ir įmones, kad jos galėtų susidoroti su didėjančiomis sąskaitomis, sakė O. Scholzas.
Tačiau nepakanka atsižvelgti tik į 2022–2023 metų žiemą, kai energijos kainos buvo didelės, teigė O. Scholzas.
„Visada buvo kalbama apie 2023–2024 metų žiemą“, – sakė O. Scholzas, kalbėdamas apie besitęsiančią krizę, kuri galėtų pateisinti minimos taisyklės sustabdymą.
„Jokiu būdu neturėtume atsisakyti paramos Ukrainai ir nustoti mėginti įveikti energetikos krizę“, – sakė O. Scholzas.
„Tai būtų neatsakinga ir keltų pavojų mūsų ateičiai“, – pridūrė jis.