„Mano paskutinis pokalbis telefonu buvo prieš kurį laiką, – penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Koelner Stadt-Anzeiger“ sakė O.Scholzas. – Bet tinkamu laiku aš planuoju vėl pasikalbėti su Putinu.“
Paskutinį kartą vadovai telefonu kalbėjosi gruodžio pradžioje.
Per valandą trukusį pokalbį O.Scholzas paragino V.Putiną išvesti Maskvos karius iš Ukrainos, o Rusijos vadovas apkaltino Vakarus vykdant destruktyvią politiką.
Nuo to laiko įtampa tarp Maskvos ir Berlyno tik didėjo, ypač dėl vokiečių vyriausybės sausio mėnesio sprendimo leisti į Ukrainą siųsti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius kovinius tankus.
Interviu O.Scholzas tvirtino, kad jo tikslas ir toliau išlieka aktyviai remti Ukrainą, tačiau kartu užkirsti kelią tiesioginiam NATO ir Rusijos konfliktui.
„Ir niekada nesiimti veiksmų vieniems, bet glaudžiai koordinuoti veiksmus su mūsų draugais ir sąjungininkais“, – sakė jis.
Paklaustas apie galimybę nutraukti karą derybomis, kancleris pareiškė, kad V. Putinas turi suprasti, jog tam reikalingas abi puses tenkinantis, o ne Rusijos primestas sąlygas vainikuojantis taikos susitarimas.
„Pavyzdžiui, dabartinę fronto liniją paverčiant nauja „siena“ tarp Rusijos ir Ukrainos, – pridūrė jis. Veikiau kalbama apie teisingą taiką, o tam būtina sąlyga – Rusijos karių išvedimas.“
Po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, Rusijos ir Vokietijos santykiai iš esmės nutrūko.
Invazija ir Kremliaus žingsnis sumažinti dujų tiekimą Europai ypač skaudžiai smogė Vokietijai, kurios ekonomika buvo priklausoma nuo nebrangios rusiškos energijos.
Karas paskatino Berlyną atsisakyti tradiciškai pacifistinės pozicijos ir dabar vokiečiai yra vieni pagrindinių ginkluotės Kyjivui tiekėjų.