„Užtikrinsime, kad Bundesveras pagaliau gautų reikiamą įrangą... taip pat pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius nuo kitų metų gynybai skirdami du procentus BVP“, – sakė O.Scholzas įstatymų leidėjams parlamente.
Pastaraisiais metais Vokietijos išlaidos gynybai siekė apie 1,5 proc. BVP, tačiau Rusijos karas Ukrainoje paskatino Berlyną iš esmės keisti politiką.
Savo kalboje parlamente O.Scholzas taip pat paragino liepą Vilniuje susitiksiančius NATO lyderius didžiausią dėmesį skirti kontrpuolimą vykdančios Ukrainos kovinių pajėgumų didinimui.
Liepos 11–12 dienomis vyksiančiame susitikime pagrindinis klausimas bus būsimi Ukrainos ir NATO santykiai, sakė kancleris.
„Turėtume blaiviai vertinti dabartinę padėtį“, – kalbėjo jis, pažymėdamas, kad „ukrainiečių vyriausybė pati yra sakiusi, kad narystė NATO nesvarstoma, kol Rusija vykdo savo karą prieš Ukrainą“.
„Štai kodėl siūlau mums Vilniuje sutelkti dėmesį į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – į Ukrainos kovinės galios didinimą“, – pabrėžė jis.
Be kita ko, O.Scholzas sakė, kad Vokietija dirbs su Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos partneriais, taip pat su Kyjivu, kad būtų parengti, jo žodžiais tariant, veiksmingi ir ilgalaikiai saugumo įsipareigojimai.
Jie užtikrins, kad Ukraina gautų nuolatinę karinę paramą ir reikiamą ekonominę galią, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos, pridūrė jis.
Pasak jo, viršūnių susitikimas Vilniuje perduos stiprų signalą apie transatlantinį bendradarbiavimą ir ryžtą.
O.Scholzas taip pat paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą atsisakyti prieštaravimo Švedijos siekiui įstoti į NATO.
Švedija turėtų sėsti prie aukščiausiojo lygio susitikimų stalo kaip naujoji NATO sąjungininkė, sakė O.Scholzas įstatymų leidėjams Berlyne.
„Ir aš raginu perrinktą Turkijos prezidentą Erdoganą dabar nutiesti tam kelią, kaip visi kartu nusprendėme pernai Madride“, – pabrėžė kancleris.
