O.Scholzas spaudos konferencijoje Lietuvos prezidentūroje kalbėjo, kad Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų karine prasme, ir žadėjo, kad jau greitai ukrainiečius pasieks moderni vokiška artilerija.
Anot jo, šiuo metu Vokietijoje Ukrainos kariai apmokomi naudotis šia ginkluote.
-
Gali būti per vėlu: kodėl Vokietija taip lėtai tiekia Ukrainai ginklus?
-
Vokietijos kancleris atmeta kritiką dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiuosius ginklus
-
Vokietijos kancleris: Rusija privalės išvesti karines pajėgas iš Ukrainos
-
O.Scholzas atmeta sankcijų Minskui panaikinimą mainais į Ukrainos grūdų eksporto tranzitą
„Labai dažnai būna tokių pranešimų, kurie visiškai neatitinka tikrovės, kad ukrainiečiai negauna kažkokių ginklų. Mes iš tikrųjų labai remiame Ukrainą, vyksta taip vadinamieji ginklų mainai, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, su Čekija, Graikija, kitomis valstybėmis. Vadinasi, tikrai tais ginklais ukrainiečiai galės pasinaudoti“, – patikino O.Scholzas.
„Mano priimti sprendimai, kad Vokietija konflikto metu nusprendė tiekti ginklus, tai yra sprendimas, kurį įgyvendiname plačiai“, – pridūrė jis.
O.Scholzas taip pat pirmą kartą patvirtino, kad Vokietija imsis lyderystės, jog Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas būtų išplėstas į brigadą.
Brigada yra tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai kito lygio karinis dalinys nei batalionas. Vienoje brigadoje gali būti nuo 3 iki 7 batalionų.
„Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – teigė O.Scholzas bendroje spaudos konferencijoje.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad sąjungininkai taip pat stiprins oro ir jūrų gynybą.
L.Kojala: Vokietijoje vyksta lūžis
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min sakė, kad Vokietijos įsipareigojimas yra labai gera žinia, bet galutinis aiškumas bus, kai sprendimą dėl batalionų plėtimo į brigadas patvirtins visos NATO šalys.
Politologo vertinimu, O.Scholzas taip pat pabandė pasinaudoti šiuo susitikimu ir atremti dalį kritikos dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai.
„Nežinau, ar visi atsakymai buvo įtikinantys kritikus. Tačiau svarbi žinia, kad Vokietyje ateityje Ukrainą rems dar labiau“, – kalbėjo L.Kojala.
Jo teigimu, didelė dalis kritikos Vokietijai susijusi su neaiškia jos retorika.
„Bet mes turime matyti platesnį kontekstą – Vokietijoje vyksta lūžis, tiek gynybos srityje, tiek tiekiant ginkluotę Ukrainai. Prisiminkime, kad pradžioje ginkluotės tiekimas Ukrainai buvo visiškas tabu, o dabar tai vyksta. Perėjimas nėra lengvas ir Vokietijoje nėra vienareikšmiškai pritariama ginkluotės tiekimui Ukrainai. Apklausos rodo, kad griežtai pozicijai Rusijos atžvilgiu pritaria maždaug 50 proc. gyventojų“, – 15min sakė L.Kojala.
O.Scholzo ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono skambučius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui L.Kojala vertino ne kaip naivumą, bet kaip žvalgybą.
„Didelio naivumo nėra ir tikrai nesitikima, kad skambučiai viską išspręs. Manau, kad tai labiau žvalgybinė operacija, nes priėjimas prie Putino yra ribotas, suvokti jo mąstymą sunku. O tų skambučių metu vienas iš tikslų yra bandyti suvokti, ką jis galvoja. Tačiau labai svarbu, kad tai būtų derinama su Ukraina. Iki šiol taip buvo. Galiausiai tai yra žinutė vidaus auditorijai, kai kalbama apie sankcijas ir jų kaštus, lyderiai bando parodyti, kad ieško išeičių.
Judame teisinga linkme nuo 2014 metų, gynybos išlaidos nuo labai mažo atskaitos taško didėja. Be abejo, to, ką turime dabar, ko gero, nepakaktų sąjungininkų brigadai, todėl investicijų reikės ir daugiau. Bet, manau, Lietuva ras investicijų, kad ta brigada atsirastų. Juolab suprantant, kad tai ne dienų klausimas. Tačiau svarbu, kad tai būtų negrįžtamas procesas“, – teigė ekspertas.
G.Česnakas: viltys yra išaugusios
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologas Giedrius Česnakas teigė, kad paskelbimas apie brigados dislokavimą yra pagrindinė žinia, kurią atvežė kancleris.
„Viltys turėti sustiprintas NATO pajėgas Lietuvoje yra labai išaugusios. Niekada negalima garantuoti politikoje, bet šio rezultato tikimybė tikrai padidėjo“, – 15min sakė jis.
„Užsienio politika ir saugumas remiasi keliais dalykais. Visų pirma tuo, kiek mažos valstybės išreiškia savo tikslus ir pozicijas tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip NATO. Kitas klausimas – kiek tokios valstybės gali priversti dideles šalis imtis veiksmų, kurių jos prašė. Vis dėlto, manau, kad Rusijos invazija į Ukrainą vasario 24 dieną tapo tuo veiksniu, kuris paskatino NATO stiprinimą regione.
Baltijos šalys, Lenkija tikisi didesnės Vokietijos paramos Ukrainai, bet negalima sakyti, kad jie nepadeda. Ji siunčia įvairią pagalbą, bet kol kas nėra sunkiosios ginkluotės. Tačiau, manau, kad tie procesai pajudės. Be to, Baltijos šalys išreiškė norą matyti Vokietijos lyderystę“, – kalbėjo G.Česnakas.
