Apsikeitimas kaliniais tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko rugsėjo 7 dieną. Šalys viena kitai perdavė po 35 asmenis.
Sąrašas asmenų, kuriuos Kijevui perdavė Maskva, buvo publikuotas Ukrainos prezidento interneto svetainėje. Rusija taip ir nepaviešino susigrąžintųjų pavardžių.
Sugrįžęs namo O.Sencovas kartu su Rusijoje taip pat kalintu aktyvistu Oleksandru Kolčenka davė interviu.
Ukrainos namų didžioji salė, kur vyko spaudos konferencija, buvo pilna žurnalistų. Į jų klausimus O.Sencovas ir O.Kolčenka atsakinėjo daugiau nei dvi valandas.
Pateikiame kelis O.Sencovo pasisakymus, kuriuos išskyrė BBC Rusijos naujienų tarnyba.
Drakonai taip pat miršta
Kalbėdamas apie sugrįžimą į Krymą, O.Sencovas teigė, kad tai įmanoma tik su tankais.
„Nereikia mano žodžių priimti tiesiogiai, jūs suprantate. Kas dėl manęs, taip, gyvensiu Kijeve. Mano dukra jau persikraustė čia, mano mama dabar atvyko su mano sūnumi mūsų aplankyti. Mama kol kas liks, sūnus su mano buvusia žmona važiuos į Krymą. Bendraujame, sprendžiame šeimyninius reikalus“, – režisierių cituoja BBC Rusijos naujienų tarnyba.
Ar gali Rusija grąžinti Krymą Ukrainai? O.Sencovo nuomone, V.Putinas jo neatiduos.
„Nepamenu, kas tai pasakė, perskaičiau tai laikraštyje „Novaja gazeta“: jam lengviau atiduoti Kremlių, nei atiduoti Krymą. Tai kertinis akmuo, ant kurio gyvuoja visa jo politika. Režimo pasikeitimas Rusijoje neišvengiamas, jis neamžinas, drakonai taip pat miršta. Anksčiau ar vėliau tai įvyksta. Tikiuosi, kad būsiu šio įvykio liudininkas“, – kalbėjo jis.
Vienintelis variantas susigrąžinti Krymą, O.Sencovo nuomone, yra esminiai pokyčiai Rusijos politinėje sistemoje. Pavyzdžiui, į valdžią atėjus opozicijos atstovui Aleksejui Navalnui, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba.
„A, A.Navalnas, regis, neatiduoda Krymo. Atsiprašau. Gerai, koks nors demokratas-europietis sako: reikia atiduoti. Antras variantas – tai nerami revoliucija, kuri jau gali privesti ir prie pilietinio karo. To nenorėčiau todėl, kad nenoriu nė vieno žmogaus mirties. Galima būti agresyviu ant sofos, bet kai matei, kaip miršta žmonės... Dėl to tikiuosi, kad tai vyks taikiai, bet aš vis dar tikiuosi, kad Krymą mes susigrąžinsime“, – viliasi Rusijoje penkerius metus kalintas režisierius.
Aš vis dar tikiuosi, kad Krymą mes susigrąžinsime.
Į klausimą, ar Rusija nori taikos, O.Sencovas atsakė: „Aš jau sakiau, kad 100 metų derybų yra geriau nei viena karo diena. Ar Rusija nori taikos? Kiek vilkas belįstų į avies kailį, jo dantys vis tiek vietoje. Netikėkite tuo. Aš netikiu“.
Tai – pelkė
Pasak O.Sencovo, jis supranta, kad Ukrainoje yra sunkumų, ne viskas gerai.
„Daug dalykų nepadaryta arba padaryta blogai. Bet iš esmės šalis juda teisinga linkme“, – mano jis.
Spaudos konferencijoje O.Sencovas prisiminė, kad 2014 metais po Maidano jis matė, kad tauta gali pakeisti savo šalį, nuversti valdžią, kokia stipri ir neįveikiama ji neatrodytų.
Todėl patekęs į Rusijos kalėjimą, suprasdamas, kas vyksta toje šalyje, jis manė, kad žmonės negali ir nenori taip gyventi.
„Aš mačiau, kad galima tai pakeisti, aš iš tiesų tuo tikėjau. Tačiau žmonės, jau seniai gyvenantys Rusijoje, man sakė: „Čia nieko nevyksta. Tai – pelkė“. Tačiau man atrodė, kad ne. Praleidau ten penkerius metus. Taip, aš apgailestauju, tai – pelkė“, – žurnalistams sakė O.Sencovas.
Praleidau ten penkerius metus. Taip, aš apgailestauju, tai – pelkė.
Režisierius aiškino, kad kalėjime bendravo su tam tikru kontingentu, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba. Tačiau, anot jo, ten sėdi tokie pat žmonės, kaip mes.
„Kažkas aršiai už V.Putiną. Tačiau tokių žmonių nedaug. Kai kas aršiai pasisako prieš jį – tokių irgi nedaug. Daugumai tiesiog tas pats. Dėl to tai pelkė ir nežinau, ar įmanomi kokie nors pokyčiai. Tačiau žinau, kad protestai vyko ir iki 2014 metų, vyko ir po to. Štai, ir dabar buvo protestų banga. Aš ne sociologas, man sunku spręsti, kiek tie pokyčiai vyksta. Tai įmanoma paaiškinti tik jiems įvykus, – kalbėjo O.Sencovas. – Nuspėti revoliuciją neįmanoma.
Labai tikiuosi, kad pas juos kažkas įvyks ir ši šalis taps civilizuotesnė, nes normaliai gyventi norinčių žmonių Rusijoje taip pat yra. Tačiau jų mažai.
Niekas neprognozavo revoliucijos Rusijos imperijoje 1917 metais. Niekas neprognozavo Maidano – pirmojo, antrojo. Niekas negali nuspėti revoliucijos, po kurios, sakykime, V.Putinas išeis į pensiją.
Žinoma, aš mieliau jį matyčiau Hagoje, bet gali būti, kad nepavyks. Nežinome, kas bus toliau.
Labai tikiuosi, kad pas juos kažkas įvyks ir ši šalis taps civilizuotesnė, nes normaliai gyventi norinčių žmonių Rusijoje taip pat yra. Tačiau jų mažai“.
