Pietryčių Ukrainos Melitopolio miesto dydis visai kaip Klaipėdos – prieš karą čia gyveno daugiau nei 150 tūkst. gyventojų.
Rusų kariai miestą užėmė pirmosiomis karo dienomis – vasario 26 dieną. Nuo tada čia nuolat vyksta gausūs civilių protestai prieš okupaciją. Rusų kariai vietinius bando įbauginti juos suimdami, šaudydami į orą, pagrobdami aktyvistus, darydami kratas namuose.
Prieš keletą savaičių buvo pagrobtas ir miesto meras Ivanas Fiodorovas. Po savaitės jis buvo paleistas mainais į devynis rusų šauktinius.
„Mes galime tik laukti“
Kalbintas 31-erių ukrainietis Aleksandras gyvena Melitopolyje. Jo butas nutolęs nuo miesto centro per du kilometrus. Iki karo vyras dirbo metalo apdirbimo įmonėje. Ši buvo įsikūrusi netoli oro uosto, todėl nukentėjo nuo sprogimų. Ukrainietis šiuo metu nedirba ir sako dabar turįs daug laisvo laiko.
Aleksandras padeda šeimai bei kitiems artimiesiems apsirūpinti maistu ir būtiniausiais produktais. Mintims išblaškyti laisvu laiku remontuoja butą. Reikalingas medžiagas spėjo nusipirkti dar iki karo pradžios. „Suprantu situaciją. Aišku, kad man baisu, bet turiu ką nors daryti. Tikiu, kad viskas bus gerai“, – pasakoja Aleksandras.
Mieste žmonės dirba priklausomai nuo darbo pobūdžio. Pavyzdžiui, medikai, elektrikai, pardavėjos toliau tęsia savo darbus. Mokyklos ir universitetai uždaryti, mokiniai stengiasi mokytis iš namų. Vyresni žmonės, tokie kaip Aleksandro tėvai ir seneliai, būna namuose, gamina, tvarkosi. „Stengiamės gyventi, padėti aplinkiniams, kuo mažiau panikuoti, nes dabar vienintelis dalykas, ką galime daryti, tai laukti“, – teigė ukrainietis.
„Rusiškai savo vaikų nemokysime“
Rusijos kariuomenė Melitopolyje paskelbė, jog mokyklos savo darbą atnaujins balandžio 1 dieną, o visi mokytojai turės dėstyti ne ukrainiečių, o rusų kalba. Aleksandras teigia, kad tėvai planuoja vaikus toliau mokyti namuose, į tokią mokyklą vestų tik per prievartą. „Mes, suaugusieji, atsisakom rusiškai kalbėti, savo vaikų tikrai niekada nemokysime“,– Aleksandras nusiteikęs atkakliai priešintis.
Melitopolio gyventojams miestą palikti pavojinga.
Ukrainiečių kova su okupantais vyksta 60 kilometrų nuo miesto centro. Iki okupacijos pradžios miestą spėjo palikti nemažai žmonių. Aleksandras teigia, kad pusė jo kaimynų išvažiavo. Tačiau, kad ir būtų galimybė palikti Melitopolį, vyras su šeima pasiliktų. ,,Čia mūsų žemė, mūsų namai, ką mes daugiau turim? Visa mano šeima nenori išvykti iš Ukrainos. Kituose miestuose irgi pavojinga, todėl bėgti, rizikuoti savo gyvybe nebūtų protinga“, – teigė ukrainietis.
Okupuotame mieste komendanto valanda prasideda 18 val. Tuomet gatvėse patruliuoja rusų kariai bei ukrainiečių savanoriai. Vyrai bene kasdien sugauna plėšikus, kitaip vadinamus marodieriais. Jie plėšia parduotuves, vaistines, privačius namus. Sugautus marodierius ukrainiečiai pririša prie medžio ar stulpo ir numauna kelnes.
Gavęs maisto tapsi propagandos veikėju
Aleksandras pasakoja, kad gatvėse okupantų kariai dalija žmonėms maistą. Kartais siūlydami humanitarinę pagalbą jie beldžiasi į žmonių butus. Tačiau, be karių, dalijančių maistą, kartu vaikšto ir operatorius su kamera, kuris užfiksuoja propagandinius vaizdus – esą taip rusų kariai gelbėja žmones nuo bado.
Aleksandras džiaugiasi, kad maisto atsargomis pats aprūpina save ir artimuosius, todėl pasibeldus rusams į duris, jis gali atsakyti – ,,ne, ačiū nereikia“.
Ukrainietis teigia, kad parduotuvėse eilės labai didelės, bet jeigu turi grynųjų pinigų, maisto įmanoma įsigyti. Vyras nerimauja, kad greitai tokios galimybės nebebus – miesto maisto atsargos senka, o rusai neleidžia jų atvežti.
Okupantai kontroliuoja Melitopolio televiziją ir radijo ryšį. Žmonėms prieinama tik viena ukrainiečių radijo stotis. Todėl vietiniai naujienas skaito internete. Aleksandras pasakoja, kad savo močiutę taip pat išmokė naudotis internetu.
Laisvės kaina bus sunaikintas Melitopolio miestas
Kilus oro pavojui Aleksandras ir jo kaimynai bėga slėptis į daugiabučio rūsį. Čia jis įsirengęs slėptuvę su maisto ir vandens atsargomis, šiltais drabužiais.
Ukrainietis teigia, kad kol kas mieste ramu. Vyras labiausiai bijo bombardavimo, nes žino, jog tuomet bus daug civilių aukų. Tačiau supranta, kad jeigu ukrainiečiai pradės kontratakuoti okupantų karius, konfliktas persikels į jo miesto gatves. ,,Tada žus daug, bet tik taip yra galimybė juos išvyti, patys jie neišeis“, – teigė ukrainietis.
Dėl prasto interneto ryšio, okupantų užimtos televizijos ir radijo, vietiniai dažniausiai naujienas sužino iš lūpų į lūpas. Melitopolio miestas nemažas, todėl Aleksandas sako, kad labai sunku viską, kas vyksta, žinoti. Vietinis nerimauja, jog jeigu okupantai pradėtų vežti rusų civilius ir apgyvendinti mieste, iš pradžių sunku būtų atpažinti, nes gatvėse daug žmonių.
Miestas ant humanitarinės katastrofos slenksčio
Melitopolio savivaldybė praneša, jog apie 90 gyvenamųjų namų yra visiškai sunaikinti bombardavimo.
Miesto meras I.Fiodorovas teigia, jog savivaldybė nuolat teikia prašymus okupantų atstovams, reikalaudama atidaryti humanitarinį koridorių. Po keleto dienų mieste užsidarys nemažai prekybos centrų dėl maisto trūkumo. Pasak Melitopolio vadovo, šiuo metu dėl maisto ir būtiniausių produktų stygiaus miestas yra ant humanitarinės katastrofos slenksčio.
Okupantai ir toliau grobia civilius. Prieš keletą dienų įsibrovėliai pagrobė 75 metų amžiaus žurnalistės Svetlanos Zalizetskos tėvus. Pranešama apie dingusius miesto tarybos narius, protestų organizatorius, kitus aktyvius visuomenės piliečius.
Taip pat pranešama, kad okupantai stato karinę bazę miesto aerodromo teritorijoje. Iš jos paleidžia raketas į kitas Ukrainos teritorijas. Aerodromas yra apsuptas gyvenamųjų kvartalų, todėl jeigu ukrainiečiai norėtų sunaikinti bazę, nukentėtų daug civilių.
,,Melitopolio civiliai yra gyvas Rusijos kariuomenės skydas“, – šią savaitę socialiniuose tinkluose pranešė miesto meras.
