Balsavimas keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos iš dalies ar visiškai kontroliuoja Rusijos kariuomenė, prasidėjo 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir turi baigtis antradienį, pranešė rusų naujienų agentūros.
Kyjivo sąjungininkės Vakaruose pseudoreferendumus rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, taip pat pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose laiko fiktyviais ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.
„Referendumai“ okupuotose Ukrainos teritorijose vyksta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui anksčiau šią savaitę paskelbus 300 tūkst. kariuomenės rezervistų mobilizaciją, taip pat sulaukusią griežto pasmerkimo Vakaruose.
Mobilizacija buvo paskelbta po to, kai Ukrainos pajėgos susigrąžino beveik visą šiaurės rytinę Charkivo sritį per didžiulį kontrpuolimą, kurio metu atkovojo iš rusų šimtus miestų ir gyvenviečių, kelis mėnesius kontroliuotų Rusijos.
Keturių okupuotų sričių prijungimas prie Rusijos po pseudoreferendumų, kurių baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių, žymės naują karo eskalaciją.
„Negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas“, – ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir griežtai pasmerkė „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Mūsų akyse griaunama tarptautinė tvarka, kurią palaikyti esame čia susirinkę... [Ukrainos suvereniteto gynimas] reiškia tarptautinės tvarkos gynimą, kai jokia valstybė negali jėga perbraižyti kitos valstybės sienų“, – kalbėjo jis.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.
Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.
Šią savaitę Niujorke susirinkę Vakarų lyderiai vienbalsiai pasmerkė pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose ir V.Putino paskelbtą rezervistų mobilizaciją. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją, tą balsavimą pavadino „parodija“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsikirto į Vakarų kaltinimus pareikšdamas, kad Ukraina skatina „rusofobiją“.
„Šiandien mums bandoma primesti visiškai kitokį naratyvą apie Rusijos agresiją kaip pirminę šios tragedijos priežastį“, – sakė S.Lavrovas Saugumo Tarybai.
„Farsas“
Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, kurių „nepriklausomybę“ V.Putinas pripažino prieš pat įsiveržimą į Ukrainą vasario pabaigoje, gyventojai per vadinamąjį referendumą turi atsakyti į klausimą, ar pritaria jų „respublikos prisijungimui prie Rusijos“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Referendumo“ biuleteniuose Chersone ir Zaporižioje klausiama: „Ar pritariate atsiskyrimui nuo Ukrainos, srities tapimui nepriklausoma valstybe ir jos prisijungimui prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektui?“
Pasak TASS, balsavimo procesas keturiuose regionuose bus netradicinis.
„Atsižvelgiant į trumpus terminus ir techninės įrangos trūkumą, buvo nuspręsta neorganizuoti elektroninio balsavimo ir naudoti tradicinius popierinius biuletenius“, – priduriama pranešime.
Pirmiausia pareigūnai keturias dienas eis nuo durų prie durų ir rinks balsus, o paskutinę „referendumo“ dieną, antradienį, bus atidaryti balsavimo punktai, kuriuose gyventojai galės atiduoti savo balsą.
Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ vadovas Leonidas Pasečnikas agentūrai TASS sakė, kad šio referendumo jie laukė nuo 2014 metų, ir pavadino balsavimą „mūsų bendra svajone ir bendra ateitimi“.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė vadinamuosius referendumus kaip „farsą“ ir padėkojo Vakarų sąjungininkėms už vieningą Rusijos veiksmų pasmerkimą.
„Esu dėkingas visiems pasaulyje, kurie mus palaikė ir aiškiai pasmerkė dar vieną Rusijos melą“, – sakė jis per savo kasdienį kreipimąsi ketvirtadienį.
V.Putinas trečiadienį sakė, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, o ekspremjeras Dmitrijus Medvedevas socialiniuose tinkluose nurodė, jog tai reiškia, kad bus panaudoti „strateginiai branduoliniai ginklai“.
Rusai bėga
Ketvirtadienį Maskva pradėjo privalomą karių šaukimą, V.Putinui paraginus karui Ukrainoje mobilizuoti maždaug 300 tūkst. rezervistų.
Paskelbus mobilizaciją socialiniuose tinkluose pasirodė mėgėjiškos filmuotos medžiagos, kurioje neva matyti, kaip šimtai Rusijos piliečių priima šaukimą atvykti į tarnybą. Rusijos kariuomenė nurodė, kad per parą nuo mobilizacijos paskelbimo mažiausiai 10 tūkst. žmonių savanoriškai užsiregistravo kariauti Ukrainoje.
Tačiau vyrai taip pat masiškai bėgo iš Rusijos, kad nebūtų prievarta mobilizuoti, o visoje Rusijoje trečiadienį per protestus buvo sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių, pranešė nevyriausybinė stebėsenos organizacija „OVD-Info“.
Bilietai skrydžiams į kaimynines šalis, daugiausia buvusias sovietines respublikas, į kurias rusams nereikia vizų, buvo iššluoti, o kainos drastiškai šoktelėjo – tai liudija, kad rusai masiškai bėga į užsienį, kad nebūtų išsiųsti kariauti.
„Nenoriu vykti į karą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyras, vardu Dmitrijus, atskridęs į Armėniją su vienu mažu krepšiu.
„Nenoriu žūti šiame beprasmiškame kare. Tai brolžudiškas karas“, – kalbėjo jis.
Jerevano oro uoste daugumą iš Maskvos vėliausiu reisu atskridusių keleivių sudarė tarnybai tinkamo amžiaus vyrai. Daugelis jų atsisakė bendrauti su žurnalistais.
Nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Armėnijos sostinė tapo viena iš pagrindinių šalį paliekančių rusų kelionės krypčių.
Jerevano oro uosto atvykimo salėje AFP žurnalistų sutiktas 44 metų Sergejus, kuris atrodė pasimetęs ir išsekęs, sakė, jog pabėgo iš Rusijos, kad nebūtų mobilizuotas.
„Padėtis Rusijoje bet ką priverstų norėti išvykti“, – sakė jis.
V.Zelenskis, ragindamas rusus nesutikti su mobilizacija, kvietė juos protestuoti, priešintis arba pasiduoti Ukrainos kariuomenei.
„Jau esat visų šių nusikaltimų, ukrainiečių žudymo ir kankinimo bendrininkai. Todėl, kad tylėjote. Todėl, kad tylite“, – sakė prezidentas.