O.Scholzas per slaptą balsavimą užsitikrino 395 iš 707 parlamentarų palaikymą.
Jis vadovaus pirmajai „šviesoforo“ koalicijai, sudarytai iš Socialdemokratų partijos (SPD), žaliųjų ir liberalios Laisvųjų demokratų partijos. „Šviesoforu“ ji pavadinta pagal partijų spalvas.
O.Scholzas, kuris bus prisaikdintas prezidento Franko-Walterio Steinmeierio, yra pažadėjęs platų „perimamumą“ iš populiarios A.Merkel ir, tuo pačiu, žalesnę bei teisingesnę Vokietiją.
O.Scholzo, kuris buvo finansų ministras A.Merkel vyriausybėje, socialdemokratai laimėjo rugsėjo 26-osios rinkimus, nors dar metų pradžioje toks rezultatas atrodė neįsivaizduojamas, nes partiją tuo metu draskė nesutarimai, o parama jai buvo silpna.
Koalicinis susitarimas ketveriems metams, sudarytas praėjusio mėnesio pabaigoje, vadinamas „Išdrįsk siekti didesnės pažangos“, perfrazuojant 1969–1974 metais valdžiusio socialdemokratų kanclerio Willy Brandto 1969-ųjų istorinį šūkį „Išdrįsk siekti daugiau demokratijos“.
„Turime naujos pradžios Vokietijai progą“, – savaitgalį pasakė O.Scholzas savo partijai, 99 proc. balsų patvirtinusiai koalicijos susitarimą.
Koalicija sieks mažinti taršą anglies dvideginiu, pertvarkyti pasenusią skaitmeninę infrastruktūrą, modernizuoti pilietybės įstatymus, padidinti minimalų darbo užmokestį ir legalizuoti Vokietijoje marihuaną.
Lyčių pusiausvyra
Būsimoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat pažadėjo griežtesnę poziciją tokių autoritarinių valstybių kaip Rusija ir Kinija atžvilgiu po A.Merkel pragmatizmo metų.
Viena Žaliųjų partijos lyderių A.Baerbock yra tarp aštuonių moterų naujojoje vyriausybėje – pirmajame lyčių pusiausvyros principu sudarytame Vokietijos ministrų kabinete.
„Tai atitinka visuomenę, kurioje gyvename – pusė valdžios priklauso moterims“, – šią savaitę sakė O.Scholzas, vadinantis save feministu.
O.Scholzas ir jo komanda žada stabilumą, Prancūzijai tuo metu rengiantis atkakliems prezidento rinkimams kitais metais, o Europai toliau grumiantis su „Brexito“ padariniais.
Tačiau didelė ketvirta COVID-19 banga jau žada išbandymą į valdžią ateinančiai koalicijai.
„Turime pradėti iš naujo duodami atkirtį „koronos“ pandemijai – naujoji vyriausybė susiduria su tokiomis aplinkybėmis“, – antradienį žurnalistams sakė O.Scholzas, šalia stovint jo pretendentams į finansų ir ekonomikos ministrus Christianui Lindneriui ir Robertui Habeckui.
Vokietijoje nuo COVID-19 jau mirė daugiau kaip 103 tūkst. žmonių, o atšalus orams užregistruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų ir intensyviosios slaugos skyriai jau pasiekė savo galimybių ribą.
O.Scholzas siekia, kad kovodama su pandemija Vokietija, kaip ir Austrija, padarytų skiepus privalomus, ekspertams įspėjant, kad sunkiai su darbu susidorojančių šalies klinikų laukia dar sunkesni laikai.
Būsimasis kancleris nori, kad parlamentas dėl šio klausimo balsuotų iki šių metų pabaigos ir kad įstatymas įsigaliotų vasarį arba kovą.
A. Merkel „variantas“
67 metų A.Merkel, pirmoji moteris, dirbusi Vokietijos kanclerio poste, po keturių kadencijų iš eilės traukiasi iš politikos. Ji yra pirmasis per pokario istoriją Vokietijos lyderis, pasitraukęs savo paties sprendimu.
Jai prilygti bus sunku. Didžioji dauguma vokiečių palankiai vertina A.Merkel vadovavimą, nors jos krikščionys demokratai dažnai priešindavosi kanclerės nuosaikiam kursui.
„16 metų Angela Merkel apibrėždavo politinį centrą“, – sakė skiltininkas Nikolausas Blome.
„Jei ji būtų vėl dalyvavusi [rinkimuose], būtų laimėjusi penktą kadenciją“, – sakė jis, bet pridūrė, kad vis dėlto atėjo laikas naujiems veidams.
Nors yra iš konkuruojančios partijos, O.Scholzas siekdamas pakeisti A.Merkel pasinaudojo jos populiarumu ir įvaizdžiu.
Kairiosios pakraipos dienraštis „Tageszeitung“ neseniai pirmajame puslapyje juokavo apie šių abiejų politikų panašumus: išspausdino pandeminius laikus atspindinčią antraštę „Merkel variantas dominuoja“ ir besišypsančio O.Scholzo nuotrauką.
Tačiau A.Merkel įpėdinis pažadėjo naikinti jos valdymo metais didėjusį atotrūkį tarp turtingųjų ir neturtingųjų.
Nepriklausomas ekonominių tyrimų institutas ZEW koalicijos susitarimo analizėje nurodė, kad labiausiai iš šių politikos gairių turėtų išlošti mažesnes pajamas gaunantys vokiečiai ir vaikus auginantys tėvai.
Tuo metu žaliųjų šalininkai viliasi milijardų klimato apsaugai ir atsinaujinančiai energijai, nors vyriausybė žada iki 2023 metų sugrįžti prie naujas skolas draudžiančios taisyklės.
