Nyderlandai trečiadienį balsuoja parlamento rinkimuose, o visos akys nukreiptos į kraštutinių dešiniųjų pažiūrų euroskeptiką Geertą Wildersą. Jo Laisvės partijos reitingai jau susitraukę, bet vis dar solidūs.
O Turkijoje balandį vyks referendumas dėl konstitucinių pataisų, kurios sustiprintų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galias.
Tiek G.Wildersas, tiek R.T.Erdoganas dabar atsidūrė krizės įkarštyje ir svaidosi skandalingais kaltinimais. Nyderlandų analitikai nė nesistebi.
„Šios dvišalių santykių krizės paaiškinimas yra gana paprastas. Abiejose šalyse šiuo metu vyksta rinkiminės kampanijos, kuriose dominuoja autoritarinis natyvizmas“, – „The Washington Post“ teigė olandas politologas Casas Mudde.
„Situacija paaštrėjo kaip tik dėl rinkimų Nyderlanduose. Nesunku numanyti, kad olandai, nenorėdami papildomos įtampos prieš rinkimus, paprašė turko ministro nedalyvauti mitinguose Nyderlanduose.
Nenorėta sužadinti neigiamos nacionalistiškai nusiteikusių rinkėjų reakcijos“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto analitikas Tomas Janeliūnas.
Vis dėlto teigiama, kad iš konflikto gali išlošti ne G.Wildersas, o nuosaikus, liberalių pažiūrų Nyderlandų premjeras M.Rutte. Kodėl?
Nori pasirodyti stiprus premjeras
Visų pirma, būtent dėl G.Wilderso sudaromos konkurencijos M.Rutte tikrai nenori atrodyti kaip premjeras, kuris nusileidžia Turkijos spaudimui.
M.Rutte įsiutino Ankarą, kai jo vyriausybė neleido Turkijos užsienio reikalų ministrui šeštadienį atvykti į Nyderlandus, o Turkijos šeimos ir socialinės politikos ministrei uždraudė patekti į Turkijos konsulatą Roterdamo mieste.
Roterdame kilo riaušės, o R.T.Erdoganas pradėjo svaidytis komentarais apie „fašistinius Nyderlandus“. Pirmadienį Turkijos prezidentas net paragino tarptautines organizacijas pritaikyti sankcijas Nyderlandams.
Tačiau pastarosios šalies premjeras M.Rutte galbūt net sustiprino savo įvaizdį, o tai, jam kovojant su G.Wildersu, labai svarbu.
Kaip teigia Amsterdamo Laisvojo universiteto politologas Andre Krouwelis, būtent M.Rutte ir jo dešiniųjų liberalų partija VVD, o ne Laisvės partija bei jos vėliavnešys G.Wildersas išloš iš kivirčo su Turkija per kampaniją, kurioje dominuoja diskusijos apie multikultūralizmą ir nacionalinę tapatybę.
„M.Rutte šiame ginče yra labai svarbus žaidėjas, nes jis – premjeras, – tvirtino A.Krouwelis. – Tad jis gali sakyti, kad būtent jis ir jo partija iš tikrųjų gina olandų interesus, kad būtent jie lenda į apkasus ir gina Nyderlandus.“
Kairuoliškos temos neliečiamos
Žinoma, vaizdai, kaip Turkijos vėliavomis mojuojantys protestuotojai kovoja su riaušių policija Roterdamo centre, iš pažiūros turėtų padėti G.Wildersui ir jo antiimigracinei platformai.
T.Janeliūnas: „Olandai jaučiasi įžeisti, tai galbūt jau nacionalinės savigarbos reikalas.“
Antai T.Janeliūnui akivaizdu, kad dvišalius Nyderlandų ir Turkijos santykius ištiko didelė krizė: „Olandai jaučiasi įžeisti, tai galbūt jau nacionalinės savigarbos reikalas.
O populistiniams politikams, kurie savo programas sieja su griežtesne laikysena musulmonų ar pabėgėlių atžvilgiu, toks konfliktas labai naudingas. Sužadinamas iki pat tapatybės šaknų nueinantis kivirčas.“
Tačiau A.Krouwelis pastebi, kad G.Wilderso nuomonė apie imigraciją ir integraciją Nyderlanduose ir taip žinoma jau seniai, todėl postūmio reitinguose galima ir nesitikėti.
Juolab ir M.Rutte VVD, ir vis dešiniau krypstantys krikščionys demokratai kalba vis agresyviau. Jie tikisi nugvelbti balsų iš G.Wilderso.
„Aišku, rinkimų nugalėtojai dar nežinomi. Dešiniosios partijos dabar bando pasinaudoti šiuo ginču su Turkija – dar dažniau nei anksčiau kalbama apie imigraciją, integraciją, migrantų problemą, tapatybę“, – sakė A.Krouwelis.
„Premjeras iš tiesų bando perimti balsų iš G.Wilderso – pozicijos griežtėjo. Akivaizdu, kad M.Rutte nenori atsistoti visiškai priešingoje stovykloje nei G.Wildersas, – 15min teigė ir T.Janeliūnas. – Jeigu ministras pirmininkas išnaudos nacionalinės savigarbos momentą ir nepasiduos Turkijos spaudimui, daliai rinkėjų tai gali patikti. Varžomasi dėl to paties, tik vienas politikas radikalesnis, o kitas – nuosaikesnis.“
Laikraščiuose M.Rutte užsakė puslapio dydžio reklaminį skelbimą, kuriame imigrantai įspėjami: „Būkite normalūs arba išvykite.“
Be to, pasak A.Krouwelio, kairiosioms politinėms jėgoms, kurios mieliau kalbėtų apie darbo vietų kūrimą, ekonomiką ir sveikatos apsaugą, tiesiog nebelieka erdvės: „Diskutuojama apie saugumą, terorizmą, imigraciją, tapatybę. Šių temų dominavimas toks, kad leftistinių temų visiškai nebėra.“
Antai M.Rutte prieš rinkimus stengėsi parodyti, kad laikysis ir jau laikosi kietos linijos dėl imigracijos. Jis teigė, kad Nyderlandų musulmonai turėtų labiau stengtis integruotis į visuomenę.
Laikraščiuose jis net užsakė puslapio dydžio reklaminį skelbimą, kuriame imigrantai įspėjami: „Būkite normalūs arba išvykite.“ Tai jo partijai VVD padėjo apklausose aplenkti G.Wilderso Laisvės partiją.
Ragina išvesti karius
Gali būti, kad skandalas tik įsibėgėja – ir ne tik Nyderlanduose. Turkija anksčiau dėl tos pačios priežasties – etninių mitingų Vakarų Europoje ir ministrų dalyvavimo juose – pykosi ir su Vokietija bei Austrija.
Danija sekmadienį taip pat paragino Turkijos premjerą Binali Yildirimą „dėl kilusios įtampos“ atidėti kovą numatytą vizitą. Netrukus Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas patvirtino, kad susitikimas iš tiesų atidedamas.
Europos Sąjungoje vis kreiviau žvelgiama į komentarus iš Ankaros – R.T.Erdoganas Nyderlandus pavadino „bananų respublika“, prabilo apie nacizmą ir fašizmą.
M.Rutte jau pareikalavo, kad Turkijos vyriausybė atsiprašytų – Nyderlandus naciai buvo okupavę per Antrąjį pasaulinį karą.
Retorika griežtinama ir Vokietijoje. Nors kanclerė A.Merkel pareiškė nesanti prieš turkų ministrų dalyvavimą renginiuose Vokietijoje, vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere, regis, kitokios nuomonės: „Turkiškai kampanijai nėra vietos čia, Vokietijoje.“
Galiausiai A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos partnerė Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga – paskelbė, kad Vokietijai reikėtų susigrąžinti kariškius iš NATO oro pajėgų bazės Turkijoje. Abejojama, ar turkai „įkaitusioje atmosferoje“ galės toliau garantuoti pajėgų saugumą.
Vis dėlto oficialiai tiek Vokietija, tiek Prancūzija – šalys, sudarančios ES kamieną – turkų pareigūnų vizitams neprieštarauja. Ar netrūksta vieningesnės Bendrijos pozicijos?
„Vokietija ir Prancūzija supranta, kad Turkija reikalinga migrantų krizės stabdymui, todėl dabar bando išvengti įtampos. Iš kitos pusės iškilusi moralinė dilema – ar ES galėtų palaikyti vieną ar kelias mažesnes nares, kurios juk iš tikro turi teisę priimti savarankiškus sprendimus ir ginti savo politinį suverenitetą nuo kišimosi iš Turkijos pusės?
O ši dilema krypsta ne į ES vieningumo ir solidarumo pusę. Kol kas negirdėti, kad Bendrija vieningu balsu palaikytų olandus ar pareikštų nepasitenkinimą Turkijos veiksmais“, – 15min teigė T.Janeliūnas.
ES pirmadienį galiausiai paragino Turkiją vengti „perdėtų pareiškimų“ ir veiksmų, galinčių padidinti įtampą.
Ar lygiaverčiai priešininkai?
Turkijos valdžia tokią aktyvią kampaniją dėl referendumo ne tik šalyje, bet ir svetur vykdo todėl, kad būsimo balsavimo rezultatai toli gražu neaiškūs – apklausos rodo, kad konstitucinėms reformoms gali būti ir nepritarta.
Kaip pastebi „The Washington Post“, būtent dėl to R.T.Erdoganas stengiasi sutriuškinti priešinimąsi pataisoms laiko jau patikrinta taktika – nacionalistinių nuotaikų kurstymu.
R.T.Erdoganas stengiasi sutriuškinti priešinimąsi pataisoms laiko jau patikrinta taktika – nacionalistinių nuotaikų kurstymu.
Vis dėlto bent jau T.Janeliūnas 15min teigė abejojantis, ar R.T.Erdoganas renkasi tinkamą būdą sutelkti savo rinkėjus.
„Konfliktas su ES galbūt nėra toks, kad sutelktų tuos rėmėjus – vis dėlto viduje yra daugiau problemų, sietinų su radikaliu islamu, kurdais, Sirija. Šia prasme pateikti ES kaip grėsmę logiškai nėra pats svariausias argumentas.
Kita vertus, bandyti imituoti kovą su olandais ar Danija? Tai nėra tie priešininkai, kurie galėtų padidinti turkišką nacionalizmą. Tai nelygiaverčiai priešininkai. Vargu ar kova prieš mažąsias Europos valstybes galėtų sukelti turkams kokį nors pasididžiavimą.
Turkija nori būti didelė valstybė, didelė galia. Retorinės kovos su mažomis šalimis tikrai neprideda valstybei pasitikėjimo“, – svarstė T.Janeliūnas.
