Gegužę O.Sencovas paskelbė streikuojantis – pareikalavo, kad dar 64 ukrainiečiai, kuriuos jis laiko politiniais kaliniais, būtų paleisti iš įkalinimo įstaigų. Tuomet režisierius kalbėjo, kad jei jo reikalavimas nebus įgyvendintas, jis streiką tęs iki „karčios pabaigos“.
„Jis nėra savižudis, – teigė O.Sencovo advokatas Dmitrijus Dinzė. – Jis nemano, kad jo reikalavimai negali būti įgyvendinti. Jis paprasčiausiai nori, kad būtų susikeista ukrainiečių politiniais kaliniais ir rusais, įkalintais Ukrainoje. Pats būdamas Rusijos pilietis norėčiau, kad mano vyriausybė tai padarytų.“
D.Dinzė: „Jis nemano, kad jo reikalavimai negali būti įgyvendinti. Jis paprasčiausiai nori, kad būtų susikeista ukrainiečių politiniais kaliniais ir rusais, įkalintais Ukrainoje. Pats būdamas Rusijos pilietis norėčiau, kad mano vyriausybė tai padarytų.“
Kryme gimęs 41 metų amžiaus O.Sencovas jau trečius metus tęsia 20-ies metų trukmės įkalinimo bausmę. Jis kali kolonijoje, įsikūrusioje už poliarinio rato.
Režisierius ir kairiųjų aktyvistas Aleksandras Kolčenko buvo suimti praėjus dviem mėnesiams po to, kai 2014 m. Rusija okupavo Krymo pusiasalį.
O.Sencovui buvo pateikti kaltinimai, esą jis padeginėdavo neoficialius valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pastatus ir planavo susprogdinto Lenino skulptūrą.
O.Sencovas ir aktyvistai teigia, kad šie kaltinimai neparemti jokiais įrodymais bei yra politiškai motyvuoti. Kai prasidėjo teismo procesas, režisierius atsisakė prašyti teisėjo malonės.
„Okupuojančios galios teismas negali būti teisingas. Nieko asmeniško, Jūsų kilnybe“, – tuomet sakė jis.
„Visas šis teismo procesas skirtas pasiųsti žinią, – 2015 m. priėmus nuosprendį teigė organizacijos „Amnesty International“ atstovas spaudai. – Jis pasitarnavo Rusijos propagandiniame kare prieš Ukrainą ir primena Stalino eros parodomuosius disidentų teismus.“
Pernelyg dideli reikalavimai?
Po ketverių metų O.Sencovas nusprendė paskelbti bando streiką ir tokiu būdu prieš pasaulio futbolo čempionatą pakurstyti tarptautinį pasipiktinimą.
Šis protestas priminė Nadijos Savčenko atvejį: bado streiką paskelbusi ukrainiečių pilotė į gimtinę buvo sugrąžinta 2016 m. Tiesa, priešingai nei N.Savčenko, O.Sencovo protestas kol kas neatnešė pageidaujamo rezultato.
„Jei būtų planuojama apsikeisti kaliniais, tai būtų buvę padaryta prieš čempionatą, pavyzdžiui, kaip prieš 2014-ųjų žiemos olimpines žaidynes Sočyje paleido „Pussy Riot“ nares ir „Greenpeace“ aktyvistus“, – teigė žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“ Rusijos reikalų analitikė Julija Gorbunova.
„Tai būtų buvęs tarptautinei bendruomenei skirtas žingsnis“, – pridūrė ji.
Anot žmogaus teisių gynėjų, problema ta, kad O.Sencovo reikalavimai – pernelyg dideli. Be to, režisierius neturi jokių svertų prieš Vladimirą Putiną – vienintelį Rusijos valdžios pareigūną, galintį įsakyti apsikeisti kaliniais. Panašu, kad jo toks žingsnis nebedomina.
„Kremlius greičiausiai mano, kad jo mirtis nebepablogins Rusijos įvaizdžio, – teigė žmogaus teisių aktyvistė Zoja Svetova. – Mes jau turime daugybę skandalų tarptautinėje arenoje: kišimąsi į JAV rinkimus, „Novičiok“ Britanijoje. Na ir kas, kad ukrainietis badauja?“.
Z.Svetova: „Kremlius greičiausiai mano, kad jo mirtis nebepablogins Rusijos įvaizdžio. Mes jau turime daugybę skandalų tarptautinėje arenoje: kišimąsi į JAV rinkimus, „Novičiok“ Britanijoje. Na ir kas, kad ukrainietis badauja?“.
Rusijoje būta atvejų, kai bado streikas pasirodė esąs veiksmingas. Dar praeitą mėnesį Maskvos regiono kalėjime laikomas 21 metų amžiaus uzbekas tokiu būdu išsireikalavo dvigubai sutrumpinti jo bausmę.
Praeitą vasarą netoli Maskvos įsikūrusio Serpuchovo miesto deputatai badu streikavo prieš sąvartyną, kuris stūksojo pernelyg arti mokyklos. Po 56 dienų jų reikalavimai buvo įgyvendinti – sąvartynas buvo uždarytas.
Nepaisant sėkmės, vienas iš streikavusių deputatų Nikolajus Dižuras nerekomenduotų šios priemonės kitiems. „Tokiu veiksmu rezultatų pasiekiama labai retai. Mūsų vyriausybė sutverta ignoruoti protestus“, – sakė jis.
Tiesa, tokia protesto forma Rusijoje – gana populiari. Dar praeitą savaitę Sibire 86 kasyklos darbuotojai paskelbė bado streiką, kadangi jau nuo gegužės negavo atlyginimų.
„Be jokios abejonės, toks protesto instrumentas Rusijoje populiarėja“, – teigė Maskvoje įsikūrusios žmogaus teises ginančios organizacijos „Public Verdict Foundation“ direktorė Natalija Taubina. Ji pridūrė, kad taip būdavo protestuojama dar Sovietų Sąjungos laikais.
„Tai reiškia, kad nėra jokių kitų protesto įrankių. Čia net gavės protestai yra labai rizikingi ir pavojingi. Jei kitose šalyse žmonės turi kitų metodų, Rusijoje nėra ko griebtis“, – sakė N.Taubina.
N.Taubina: „Tai reiškia, kad nėra jokių kitų protesto įrankių. Čia net gavės protestai yra labai rizikingi ir pavojingi. Jei kitose šalyse žmonės turi kitų metodų, Rusijoje žmonės neturi ko griebtis.“
N.Taubina O.Sencovą lygina su Andrejumi Marčenko – garsiu sovietų disidentu, kuris mirė paskelbęs bado streiką, ir po kurio mirties buvo paleista keletas politinių kalinių.
„Didžiojoje pasaulio dalyje veikia tokie mechanizmai, kaip, pavyzdžiui, funkcionuojantis teismas, sistema, per kurią galima rasti teisingumą. Rusijoje tai paprasčiau neegzistuoja“, – sakė Z.Svetova.
Jos teigimu, Rusijoje mažiau nei 1 proc. asmenų, kaltinamų kriminaliniais nusikaltimais, yra išteisinami.
Streikas turi prasmę
Pasak O.Sencovo advokato D.Dinzės. tokie protestai sėkmingai tik tuomet, kai reikalaujama labai konkrečių dalykų. Pavyzdžiui, vienas dabartinių jo klientų – Kryme įkalintas ukrainietis Vladimiras Baluchas – pasinaudojo bado streiku tam, kad jo kameroje būtų pagerintos sąlygos.
Partijai „Jabloko“ priklausantis deputatas N.Dižoras taip pat atkreipė dėmesį į labai konkretų jų protesto tikslą. Esą visuomenė buvo deptatų pusėje, kadangi jie kovojo už vaikus bei atkakliai dokumentavo ir tuos pažeidimus, prieš kuriuos protestavo, ir savo pačių veiklą.
„Kremliui palanki žiniasklaida sakydavo, kad valgydavome šašlykus ir gerdavome konjaką. Kad apsigintumėme ir įrodytumėme, jog to nedarydavome, kasdien lankydavomės valstybinėje ligoninėje“, – tikino N.Dižoras.
N.Dižoras: „Kremliui palanki žiniasklaida sakydavo, kad valgėme šašlykus ir gėrėme konjaką. Kad apsigintumėme ir įrodytumėme, jog to nedarėme, kasdien lankydavomės valstybinėje ligoninėje.“
„Griebėmės paskutinio šiaudo. Protestavome, piketavome, kreipėmės į teismą. Darėme viską – niekas nepadėjo. Todėl nusprendėme: arba sąvartynas bus uždarytas, arba mirsime“, – pridūrė deputatas.
Ar visa tai reiškia, kad O.Sencovo pajėgos – bergždžios, ir jis mirs į Ukrainą taip ir negrąžinus nė vienio kalinio, kadangi prašo per daug?
Jo advokatas taip nemano.
„Jis prašo tik to, kad Rusija tęstų procesą, jau pradėtą su Savčenko. Tai absoliučiai Rusijos interesas, logiškas reikalavimas“, – dėstė D.Dinzė.
Net jei O.Sencovo reikalavimai nebus įgyvendinti, yra tikinčių, kad šis protestas turi prasmę.
„Nusprendęs tai daryti, jis išsaugo šiek tiek žmogiškumo. Galiausiai jo protestas yra pasipriešinimas teisingumo stygiui“, – tikino J.Gorbunova.
