Ukrainiečiams ėmus kaltinti patarėją, kad jis skleidžia rusams palankią informaciją, juoba kad jo pareiškimą pasigavo Rusijos žiniasklaida ir socialinių tinklų vartotojai, jis ėmė skelbti vis naujus ir kiek prieštaringus komentarus.
Iš pradžių suskubo teisintis nuovargiu ir pripažino suklydęs. Po to vienas aktyviausiai viešumoje per karą besireiškiančių Kyjivo atstovų vėl pakeitė nuomonę – atsiprašymą atsiėmė ir pasiūlė paklausyti jo žodžių dar kartą: esą jis nieko neteigė kategoriškai, tik svarstė.
Taip pat skaitykite: O.Arestovyčiui teko atsiprašyti: padariau rimtą klaidą ir žadu trauktis
Antradienį O.Arestovyčius pranešė nusprendęs trauktis iš pareigų. „Tiesioginės transliacijos metu padariau rimtą klaidą“, – paaiškino jis ir pridėjo norįs parodyti civilizuoto elgesio pavyzdį.
Interviu – netrukus po atakos
Kaip žinoma, šeštadienį rusams apšaudžius Dniprą, žuvo mažiausiai 40 žmonių, įskaitant tris vaikus. Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, dar 14 vaikų atsidūrė tarp 75 sužeistųjų.
Daugiabučiame name Pergalės krantinėje gyveno apie 1 700 žmonių. Gyventojai teigė, kad toje vietoje nebuvo jokių karinių objektų.
Tą patį vakarą, tiesioginiame eteryje kalbėdamas su rusų opozicionieriumi, teisininku Marku Feiginu patarėjas užsiminė, kad į daugiabutį Dnipre raketa galėjo pataikyti ją numušus ukrainiečių priešlėktuvinei gynybai.
Kalbai pasisukus prie ukrainiečių numuštų raketų, M.Feiginas pasiteiravo, ar galėjo būti numušta ir į Dniprą paleista raketa. O.Arestovyčius daug negalvodamas atsakė, kad kaip tik taip ir buvo. Ši pokalbio dalis prasideda ties 3.45 min. laiko žyma.
„Ją numušė, ji nukrito ant įėjimo, – aiškino pašnekovas. – Nukritusi ji sprogo.
Be to, ten yra problemų dėl aštrių dūmų. Tai yra tikras (rusiškos viršgarsinės sparnuotosios raketos) „Ch-22“ ženklas, nes į ją pilamas itin toksiškas kuras. Sprendžiant iš visko – čia dar aiškintis ir aiškintis, bet galima daryti prielaidą, kad toksiškas kuras tapo papildomu naikinimo elementu.“
Rusiškai (šia kalba vyko pokalbis) atsakymas skamba taip: „Ее сбили, она упала на подъезд. Она взорвалась, когда упала. Но кроме того, там проблема с едким дымом. Это верный признак Х-22, так как она заправляется крайне токсичным топливом.
Судя по всему – тут еще разбираться и разбираться, но можно предположить, что токсичное топливо стало дополнительным элементом поражения.“
Taip pat skaitykite: O.Arestovyčius – kritikos smaigalyje: perspėjama apie komunikacijos krizę Ukrainoje
Taigi O.Arestovyčius aiškiai pasakė „ją numušė, ji nukrito ant įėjimo“. Esą po to raketos nuolaužos nukrito ant gyvenamojo namo ir sprogo. Dėl to buvo visiškai sugriautos dvi laiptinės. Net ir vėliau, kai nebekalba užtikrintai, jis aiškiai nepasako abejojantis, kaip nukrito raketa, greičiau ima spėlioti, kodėl ataka buvo tokia pragaištinga.
Sprogimas buvo vienas
Ilgai nelaukdami, prokremliškos propagandos skleidėjai pasigavo prezidento administracijos patarėjo žodžius ir ėmė juos platinti kaip oficialią poziciją su komentarais, esą Kyjivas pripažino savo kaltę dėl gyventojų žūties.
O.Arestovyčiaus žodžiai buvo interpretuoti kaip pripažinimas, esą sprogimas įvyko dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos. Beje, apie pačią ataką prieš gyvenamąjį namą pranešimų buvo mažokai.
Iš šių ir vėlesnių patarėjo paaiškinimų, kurie savaitgalį vis keitėsi, pasišaipė ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kritikos jis sulaukė ir iš saviškių – ukrainiečiai ėmė pykti, esą jis kartoja rusišką propagandą. Aukščiausiosios Rados nariai net pradėję rinkti parašus, kad patarėjas būtų atleistas.
„Nuo pat pirmos karo dienos sakiau, kad O.Arestovyčius yra save įsimylėjęs galvijas ir paplavų burna. Tačiau OP (prezidento biure – red. past.) kažkas aiškiai stato už jį“, – žodžių nerinko Dnipro meras Borisas Filatovas.
Žurnalistas Vachtangas Kipiani savo paskyroje „Facebook“ priminė, kad kariuomenė buvo paprašiusi neskelbti nepatvirtintos informacijos.
Ukrainos aktyvistas, vaizdo tinklaraštininkas Serhijus Sternenka savo kanale „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pro langą užfiksuotas smūgio momentas.
20 sek. trukmės įraše matyti neryškus žybsnis danguje, iškart po to nugriaudėja garsus sprogimas ir tolumoje į viršų pakyla juodų dūmų stulpas.
S.Sternenka pabrėžė, kad girdėti tik vienas sprogimas, ne du, kaip turėtų būti, jei raketa būtų numušta ore ir vėliau sprogtų nukritusi ant namo.
Kalbėjo beveik miegodamas?
Sulaukęs tokios greičiausiai nelauktos reakcijos iš abiejų pusių, vėlų šeštadienio vakarą O.Arestovyčius savo kanale „Telegram“ prisipažino suklydęs ir tai paaiškino nuovargiu. Apie tai pranešė ir rusiški tinklalapiai.
„Žmonės, aš tiesiog pavargau. 320 dienų tiesioginio vakarinio eterio… <…> Aš jau tiesioginiame eteryje buvau tokios būklės, kad galėjau užmigti „pakeliui“ ir vos įstengiau apversti liežuvį.
Neturiu redaktorių komandos. Aš pats įtraukiu milijoną skirtingų procesų – nuo informacinių iki praktinių. <...> Leidžiu sau prabangą nebijoti kalbėti laisvai, nesirinkdamas žodžių, tikėdamasis, kad suaugusieji nepuls į isteriją nuo tam tikrų kombinacijų“, – aiškino patarėjas.
O.Arestovyčius pridūrė, jog versija, kad į namą Dnipre pataikė numušta raketa, atsirado jo pažįstamam, dirbančiam netoliese, pasakius, kad „100 proc. išgirdęs du sprogimus ir pirmąjį identifikavo kaip priešlėktuvinės gynybos pajėgų darbą“. Jis pabrėžė, kad iki šiol pažįstamas asmuo pateikdamas informaciją neklydo.
Šeštadienio vakarą patarėjas pasisakė ir savo paskyroje „Facebook“: „Būkite išmintingesni. Pasaulis yra daug protingesnis, nei manote.
Niekas nepatikės Rusijos žiniasklaidos „…bandymu perkelti kaltę Ukrainai“, nes protingi žmonės žino, kaip skaityti priežasties ir pasekmės ryšius.
<…> Rusijos Federacijos kaltė yra nedviprasmiška ir negali būti išplauta ar susilpninta.
Visi puikiai supranta, kad, jei nebūtų buvę Rusijos smūgio, nebūtų buvę tragedijos, nepriklausomai nuo konkretaus jos atsiradimo mechanizmo.
Namą Dnipre sunaikino Rusijos sparnuotoji raketa „Ch-22“. Jokia priešlėktuvinės gynybos raketa negalėtų net priartėti prie pusės tokio sunaikinimo.“
Šias mintis vis dar galima rasti paskyroje „Facebook“, tačiau cituoto O.Arestovyčiaus įrašo oficialiame kanale „Telegram“ nebeliko.
Vietoj jo sekmadienio popietę atsirado kitas, kuriame patarėjas atsiprašymą atšaukė.
„Ačiū geriems žmonėms, jie mane pabudino ir rekomendavo pasiklausyti savo paties pranešimo eteryje pas M.Feiginą“, – rašė patarėjas.
Jis pasiūlė pažiūrėti įrašą nuo 3.55 min iki 4.05 min., kuriame „aiškiai sakau du kartus: „sprendžiant iš visko“ bei „dar aiškintis ir aiškintis“.
Esą net „būdamas visiškai pavargęs“ įterpė išlygą – kad prielaida apie priešlėktuvinės gynybos raketą yra tik versija, kurią dar reikia patikrinti. „Refleksų nepragersi“, – apibendrino O.Arestovyčius.
Tuomet kiek ironiškai pakomentavo, jog kai kurie bendražygiai kartu su Maskvos bendražygiais džiaugsmingai sureagavo: „Arestovyčius vienareikšmiškai pasakė apie priešlėktuvinės gynybos raketą!..“
„Dar daugiau. Jie privertė Priešlėktuvinės gynybos pajėgų vadovybę teisintis. O kai visa kariuomenės vadovybė yra priversta teisintis ir pripažinti klaidas, tai yra daug blogiau nei vienas visuomeninis patarėjas su savo išlygomis“, – rašė O.Arestovyčius, turėdamas omenyje save ir pridėjo retorinį klausimą, kas iš tiesų pakenkė.
Neturi ginklų nuo „Ch-22“
Tačiau būtent po M.Feiginui duoto interviu Ukrainos oro pajėgoms teko aiškinti, kad daugiabutį Dnipre sugriovė rusų raketa ir priešlėktuvinės gynybos sistemos jos nenumušė.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi ginklų, galinčių numušti tokio tipo raketas“, – pareiškė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas.
Jo žodžiais, šeštadienį iš penkių Rusijos tolimojo nuotolio bombonešių „Tu-22“ į Ukrainos teritoriją buvo paleistos penkios sparnuotosios raketos „Ch-22“. Paleidimai esą buvo vykdomi iš Kursko srities ir Azovo jūros.
„Focus“ teigimu, įsakymą apšaudyti Dniprą davė 52-osios gvardijos sunkiųjų bombonešių aviacijos pulko vadas Olegas Timošinas, kurio nurodymu birželį buvo atakuotas prekybos centras Kremenčuke.
Taip pat skaitykite: Melagienos ilgai laukti nereikėjo: ataka Kremenčuke tariamai buvo suvaidinta
Viena iš raketų, paleistų iš Kursko srities apie 15.30 val., pataikė į daugiaaukštį namą Dnipre. Radarai nustatė apytikslę raketų paleidimo vietą, aukštį ir greitį.
„Nuo Rusijos karinės agresijos Ukrainos teritorijoje pradžios buvo paleista daugiau nei 210 tokio tipo raketų, – pripažino M.Oleščiukas. Nė vienos iš jų nenumušė priešlėktuvinės gynybos sistemos.“
Generolas pabrėžė, kad tokius oro taikinius sugeba perimti priešlėktuvinės raketų sistemos, kurias ateityje Ukrainai galėtų perduoti Vakarų partneriai („Patriot PAC-3“ ir „SAMP-T“).
Karinių oro pajėgų vadas paragino ne tik kliautis oficialiais šaltiniais, bet ir tikrinti visus „garsius“ pareiškimus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
