Kaip rašo „Kyiv Post“, šiaip jau ir Ukrainos finansų analitikai, ir tarptautinė bendruomenė P.Porošenkos sprendimą nacionalizuoti didžiausią šalies banką sveikina – finansų sektorių stabilizuoti buvo tiesiog būtina.
Ne paslaptis, kodėl buvo pasirinktas būtent toks kelias. I.Kolomoiskis ir kitas milijardierius, jo verslo partneris Henadijus Boholiubovas buvo pavertę „PrivatBank“ didžiuliu siurbliu, kuris surinkdavo indėlininkų pinigus, o šiuos skolų pavidalu dalydavo savo pačių verslams.
2015 metų balandį „PrivatBank“ įsiskolinimai siekė net 4,2 mlrd. JAV dolerių, o 97 proc. banko paskolų I.Kolomoiskis tuo metu buvo išdavęs savo verslo partneriams.
O „PrivatBank“ yra tiesiog pernelyg didelis bankas, kad jam būtų galima leisti žlugti – jis valdo daugiau nei trečdalį visų ukrainiečių indėlių. Ukrainos finansų sektoriaus žlugimą tikrai atitinkamai įvertintų Kijevo rėmėjai Vakaruose. Dabar bankas bus restruktūrizuotas, ilgainiui – galbūt parduotas.
Bet kaip reaguos I.Kolomoiskis? Pirmadienį skelbta, kad turtuolis feisbuke iškoneveikė P.Porošenką, bet vėliau ši informacija buvo paneigta – oligarchas neturi paskyros šiame socialiniame tinkle.
Vis dėlto prezidentas ir I.Kolomoiskis tai pykstasi, tai taikosi jau kuris laikas. Turtuolis anksčiau dirbo Dniepropetrovsko regiono gubernatoriumi ir užkirto kelią separatistų „sukilimui“, tačiau vėliau susiriejo su P.Porošenka ir postą turėjo palikti.
Spėjama, kad P.Porošenka galėjo pasiekti susitarimą su Dnipro turtuoliu – „PrivatBank“ mainais į laisvę ir pažadą neliesti kitų jo verslų, ypač – prekybos nafta.
Ar „PrivatBank“ nacionalizavimas – dar vieno kivirčo rezultatas? Galbūt, ir tokiu atveju I.Kolomoiskio politinė įtaka bei finansų imperija dar labiau sumenks.
O galbūt ne. Spėjama, kad P.Porošenka galėjo pasiekti susitarimą su Dnipro turtuoliu – „PrivatBank“ mainais į laisvę ir pažadą neliesti kitų jo verslų, ypač – prekybos nafta.
Bet kokiu atveju akivaizdu, kad I.Kolomoiskis – itin įdomi ir spalvinga Ukrainos politikos bei verslo pasaulių (o šie dažniausiai suplakti į viena) asmenybė. Kaip jis iškilo iki antrojo pagal valdomą turtą žmogaus Ukrainoje?
Juokauja ir slepia mokesčius
Ilgus metus 53-ejų I.Kolomoiskis buvo gana drovus oligarchas. Jis retai rodėsi viešai, nedalino interviu.
Tačiau pastaraisiais metais jis tiesiog įsiveržė į didžiąją sceną – paaiškėjo, kad I.Kolomoiskis yra itin spalvingas, net komiškas turtuolis. Tiesa, ir linkęs į viešus susikirtimus su valdžia.
Investavimo rykliu dažnai vadinamas I.Kolomoiskis tokios etiketės nesibaido ir pats dažnai juokauja, kaip jam lengva perimti kokios nors kompanijos kontrolę: „Duokite man 1 proc. akcijų ir perimsiu visą firmą.“
I.Kolomoiskis: „Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę, bet trigubos – ne.“
2014 metų spalį I.Kolomoiskis turėjo prisipažinti turintis ne tik Ukrainos, bet ir Kipro bei Izraelio pasus. Tai pažeidžia šalies įstatymus, draudžiančius dvigubą pilietybę.
Bet turtuolis nesutrikęs paaiškino: „Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę, bet trigubos – ne.“
I.Kolomoiskis juokauja dažnai. Bet ukrainiečiams dažnai nejuokinga – pavyzdžiui, dabar, nacionalizavus „PrivatBank, nesunku įžvelgti, kad gyventojų indėlių saugumą užtikrins valstybė, o ne banko akcininkai.
Šis oligarchas jau senokai kaltinamas valstybės apgaudinėjimu – jo valdomos kompanijos dažniausiai slepia mokesčius ir naudojasi ryšiais su valdžia, kad nebūtų baudžiamos.
„Visas jo verslas, viskas, ką jis daro, yra interesų konfliktai – vienas po kito. Valdžia ir verslas jam – vienas ir tas pas. I.Kolomoiskio imperija nebūtų iškilusi, jei ne draugystė su valdžios organais. O tai yra politinė korupcija“, – teigia Aukščiausiosios Rados deputatas Mustafa Naijemas.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – šiuo metu valstybės kontroliuojama naftos produkcijos milžinė „Ukrnafta“, kurioje daug metų šeimininkavo I.Kolomoiskis. Pareigūnų teigimu, oligarchas ir jo sėbrai nemokėjo dividendų ir slėpė mokesčius, o tai valstybei kainavo 600 mln. dolerių.
Lietuvį pavadino beždžione
Milijardierius daug kam panašus į komiksų personažą. Jis mažo ūgio, užsiauginęs retą barzdą, ant pakaušio – kupeta plaukų. Ne viena jo citata yra tapusi internetinio folkloro dalimi.
„I.Kolomoiskis nuolat vilkėjo pilkus marškinėlius ir pilkus džinsus. Jis tikrai nepriminė klasikinio gubernatoriaus“, – prisiminė Dniepropetrovske iki pernykščio I.Kolomoiskio atleidimo su juo dirbęs Borysas Braginskis.
Oligarchas garsėja ne tik laisvumu ar juoduoju humoru, bet ir pykčio priepuoliais. Pernai kovą, kai I.Kolomoiskio privati armija trumpam užėmė iš jo atimtos valstybinės kompanijos „UkrTransNafta“ biurą Kijeve, jis Laisvės radijo žurnalistą Serhijų Andruško išvadino „prostitute“.
I.Kolomoiskis: „Šnipinėji mane taip, kaip višta, kuri šnipinėja pas meilužes lakstantį savo vyrą!“
„Šnipinėji mane taip, kaip višta, kuri šnipinėja pas meilužes lakstantį savo vyrą! – ant žurnalisto šaukė I.Kolomoiskis. – Susikišk savo liežuvį sau į užpakalį.“
Pernai parlamentaras Serhijus Leščenka paskelbė telefoninio pokalbio įrašą, kuriame girdėti, kaip tariamai kalbasi I.Kolomoiskis ir valstybinės dujų ir naftos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Andrijus Kobolevas.
Pokalbis esą buvo įrašytas 2014 metų rugsėjį, o I.Kolomoiskis savo pašnekovui pagrasino atsiųsiantis sau ištikimus karius užimti vieną jėgainę ir dujotiekių operatorės „UkrTransgaz“ biurą. „Neprovokuokite mūsų, kad nesiųstume žmonių iš karo zonos. Neišsidirbinėkite su mumis“, – neva sako I.Kolomoiskis.
O jau pernai gegužę per „Ukrnafta“ direktorių tarybos susitikimą I.Kolomoiskis pavadino tuometį ekonominės plėtros ir prekybos ministrą, lietuvį Aivarą Abromavičių „beždžione“, nes šis iš I.Kolomoiskio atėmė didelę nuolaidą.
Gynė Ukrainą ar verslą?
Vis tik ukrainiečiams pastaruoju metu labiau įsiminė I.Kolomoiskio posūkis į politiką. Iki 2014-ųjų turtuolis politikos vengė, bet šią savo taisyklę pažeidė po Maidano revoliucijos.
Netrukus po to, kai Rusija įplieskė karą Rytų Ukrainoje, I.Kolomoiskis buvo paskirtas Dniepropetrovsko regiono gubernatoriumi ir suvaidino didžiulį vaidmenį išgindamas iš srities separatizmą.
Be to, jis pagaliau pradėjo viešai kalbėti. O vienu pirmųjų I.Kolomoiskio komentarų tapo pasisakymas, kad Rusijos atstovai nusišneka teigdami, jog Ukrainoje valdžią užėmė neonaciai – turtuolis pareiškė, kad čia Rusija yra fašistinė valstybė.
„Jei naciai mane paskyrė gubernatoriumi, tai arba jie – ne naciai, arba aš – ne žydas“, – tada pareiškė I.Kolomoiskis, po kurio laiko dar išvadinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „neūžauga šizofreniku“.
„Jis visiškai nusikliedėjo. Jis išprotėjo. Jo misija atkurti 1913 metų sienų Rusijos imperiją ar 1991 metų sienų Sovietų Sąjungą pasaulį gali privesti prie katastrofos“, – kalbėjo ukrainietis, kuris iš tiesų yra žydas ir aktyviai finansuoja žydų kultūros projektus ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje.
Gubernatoriaus pareigas užėmęs I.Kolomoiskis iškart ėmėsi darbo ir regiono pasienyje su Donecko srityje įrengė galybę patikros punktų. Negana to, kadangi kariuomenė 2014-aisiais dar buvo labai silpna, jis savo lėšomis subūrė savanorių batalionus ir nusiuntė juos į Donbasą.
Oligarcho atstovai tai neigia, bet patys savanoriai yra prisipažinę, kad algas gavo iš jo kišenės, be to, I.Kolomoiskis siūlė 10 tūkst. dolerių premiją už kiekvieną Rytų Ukrainoje pagautą Rusijos samdinį.
Tiesa, pačiame Dnipre turtuolio patriotizmu dar suabejojama. Vietos tinklaraštininkas Viačeslavas Pojezdnikas teigė: „Jų organizuota krašto gynyba buvo reklaminis triukas. Juk jie gynė savo verslą.“
Nugalėjo verslo interesai
Kiek anksčiau, 2013-aisiais, I.Kolomoiskio „PrivatBank“ buvo pradėjęs remti Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubą, o pačioje Ukrainoje jam priklauso vietos futbolo komanda „Dnipro“ ir daug kitų verslų. Įtaką prasidėjus karui turtuolis buvo išplėtęs ir Odesoje.
Tačiau vis didesnės I.Kolomoiskio ambicijos – kalbama, kad jis norėjo prilygti turtingiausiam Ukrainos verslininkui Rinatui Achmetovui, pernai pavasarį užkliuvo naujajai šalies valdžiai ir P.Porošenkai.
Būtent tada Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, apribojusį I.Kolomoiskio prieigą prie „Ukrnafta“. Po trumpo konflikto I.Kolomoiskis apkaltino P.Porošenkos verslo partnerį, „pilkuoju kardinolu“ vadinamą Ihorį Kononenką norint perimti tiek „Ukrnafta“, tiek „UkrTransNafta“ kontrolę.
O galiausiai buvo pašalintas iš Dniepropetrovsko gubernatoriaus pareigų. Politikos konsultantas Tarasas Berezovecas teigia, kad oligarchas įgijo pernelyg daug galių ir pradėjo šiurkščiai elgtis su aplinkiniais – esą būtent dėl to kritiniu metu jo niekas neparėmė.
Pernai gruodį I.Kolomoiskis „Politico“ teigė, kad tarp P.Porošenkos ir nuverstojo Viktoro Janukovyčiaus beveik nėra skirtumo.
I.Kolomoiskis pyko, ir dar kaip. Pernai gruodį jis „Politico“ teigė, kad tarp P.Porošenkos ir nuverstojo Viktoro Janukovyčiaus beveik nėra skirtumo – „išskyrus gerą išsilavinimą, gerą anglų kalbą ir nusikalstamos praeities nebuvimą“.
„O šiaip jų toks pats kraujas, toks pats kūnas. Jei V.Janukovyčius buvo skudurinis diktatorius, tai P.Porošenka yra išsilavinęs uzurpatorius, kuris yra absoliučios galios vergas“, – siuto turtuolis.
„Jis prarado savitvardą. Jis nebesugebėjo suprasti, kad yra tik vienas iš 27 gubernatorių ir kad jis negali prilygti prezidentui“, – teigė T.Berezovecas.
O parlamentaras M.Naijemas pridūrė: „I.Kolomoiskis iš pradžių galbūt ir turėjo patriotinių motyvų, bet netrukus nugalėjo jo verslo interesai. Tad jo pareigos greitai virto dar viena jo verslo šaka.“
Nuolat smilkstanti cigaretė
Praėjusių metų pabaigoje I.Kolomoiskis lb.ua pareiškė, kad su P.Porošenka susitarė nebesipykti – esą valdžia nesikiš į jo verslus ir nelies turtuolio sąjungininkų.
Pavyzdžiui, buvusio „UkrTransNafta“ vadovo Oleksandro Lazorko, kuris Ukrainoje kaltinamas svetimo turto pasisavinimu.
Tačiau konfliktas vėl įsisiūbavo, kai dar vienas I.Kolomoiskio sąjungininkas Henadijus Korbanas įkūrė opozicinę partiją „Ukrop“. Jos lyderiai itin aršiai kritikavo P.Porošenką.
H.Korbanas pernai spalį buvo suimtas, o jam buvo pateikta daugybė kaltinimų sukčiavimu, pagrobimais, plėšimu, reketavimu. „Ukrop“ atstovai iškart prabilo apie P.Porošenkos ir I.Kononenkos vendetą.
O buvęs P.Porošenkos bendražygis Borysas Ložkinas teigia, kad vyriausybėje tuo metu buvo pasklidę gandai, kad I.Kolomoiskis ruošiasi pasinaudoti „Ukrop“ ir nuversti valdžią – esą jis buvo susitaręs su ir mažesnėmis valdančiosios koalicijos partnerėmis, ir su R.Achmetovu.
Vyriausybėje pernai buvo pasklidę gandai, kad I.Kolomoiskis ruošiasi pasinaudoti „Ukrop“ ir nuversti valdžią.
Galiausiai pranešta, kad prezidentas ir I.Kolomoiskis kone švytuoklės principu pasiekė dar vieną susitarimą dėl taikos. Buvęs oligarcho atstovas Borysas Braginskis tikina, kad būtent dėl naujo sandorio H.Korbanas šįmet kovą buvo paleistas į laisvę iš areštinės. Netrukus jis išskrido gyventi į Izraelį.
Kita susitarimo dalis esą buvo I.Kolomoiskio, jo sąjungininkų ir teisininkų tyla – susilaikymas nuo P.Porošenkos administracijos veiklos komentarų. Prezidentui sandoris taip pat reikalingas dėl itin trapios daugumos, kuriai būtini papildomi balsai priimant svarbiausius sprendimus.
O ar dabar, po „PrivatBank“ nacionalizacijos, galima kalbėti apie jau eilinį kartą atsinaujinusį konfliktą? Kol kas nuo platesnių komentarų susilaikoma, o I.Kolomoiskio tylą galima laikyti ženklu, kad vyriausybė nemelavo teigdama, kad „PrivatBank“ akcininkai valstybės žingsniui neprieštaravo.
Tačiau B.Braginskis nuolatinį P.Porošenkos ir I.Kolomoiskio flirtą net lygina su Minsko susitarimais dėl paliaubų Rytų Ukrainoje: „Šis konfliktas vis rūksta kaip cigaretė. Bet kurią akimirką gali kilti gaisras.“
