„Jausmai labai ypatingi. Man tai labai jaudinama“, – prieš išplaukiant burlaiviui žurnalistams sakė Paryžiaus olimpiados organizacinio komiteto vadovas Tony Estanguet (Tonis Estangė).
XIX amžiuje pastatytas tristiebis burlaivis gegužės 8-ąją turi pasiekti Prancūzijos pietuose esantį Marselį, kur maždaug 600-aisiais metais pr. m. e. buvo įkurta graikų kolonija.
T. Estanguet atkreipė dėmesį į, jo žodžiais, nuostabų sutapimą, kad „Belem“ plaukioti pradėjo kelios savaitės po to, kai Atėnuose 1896 metais buvo surengtos pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.
Stebint dešimtims žiūrovų, „Belem“ iš uosto išlydėjo Graikijos karinio jūrų laivyno trirema „Olympias“ ir 25 burvaltės.
„Atėjome čia, kad mūsų vaikai suprastų, jog olimpinis idealas gimė Graikijoje“, – sakė su dviem vaikais atėjęs Giorgas Kontopulas (Giorgos Kontopoulos).
Graikija penktadienį iškilmingai perdavė 2024 metų žaidynių olimpinį deglą T. Estanguet.
Dvi prancūzų čempionės, 2022 metais Pekine aukso medalį iškovojusi dailiojo čiuožimo atstovė Gabriella Papadakis (Gabriela Papadakis) ir viena iš didžiausios sėkmės per visą istoriją sulaukusių paralimpiečių, buvusi plaukikė Beatrice Hess (Beatris Hes) nešė olimpinį deglą paskutiniu Graikijos maršruto etapu iki Atėnų stadiono „Panathenaic“.
Naktį olimpinis deglas buvo laikomas Prancūzijos ambasadoje Graikijos sostinėje.
