Ataskaitos paskelbimas sutampa su Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose prasidėjusiu politikos ir verslo elito susitikimu.
„Oxfam“, kuri jau daugelį metų per Pasaulio ekonomikos forumo metinį susitikimą stengiasi atkreipti dėmesį į didėjančius skirtumus tarp itin turtingų žmonių ir didžiosios pasaulio gyventojų dalies, mano, kad po COVID-19 pandemijos šis atotrūkis dar labiau padidėjo.
Organizacijos teigimu, penkių turtingiausių žmonių – „Tesla“ vadovo Elono Musko (Ilono Masko), prabangos prekių gamintojos LVMH vadovo Bernard'o Arnault (Bernaro Arno), „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso (Džefo Bezoso), verslo programinės įrangos gamintojos „Oracle“ vieno steigėjų Larry Ellisono (Lario Elisono) ir investicijų guru Warreno Buffetto (Voreno Bafeto) – turtas nuo 2020 metų, kai pasaulis išgyveno pandemiją, realiai išaugo 114 procentų.
„Oxfam“ laikinasis vykdomasis direktorius Amitabhas Beharas sakė, kad ataskaita rodo, jog pasaulis įžengia į, jo žodžiais, susiskaldymo dešimtmetį.
„Turime penkis didžiausius milijardierius, jų turtas padvigubėjo. Kita vertus, beveik 5 mlrd. žmonių nuskurdo“, – teigė jis interviu Davose, kur šią savaitę vyksta metinis Pasaulio ekonomikos forumo susitikimas.
„Oxfam“ prognozuoja, kad labai greitai, per dešimtmetį, turėsime trilijonierių, – pridūrė jis, turėdamas omenyje sumą, atitinkančią tūkstantį milijardų dolerių (eurų). – Tuo metu kovai su skurdu mums reikia daugiau nei 200 metų.“
Jei kas nors pasieks šią trilijono dolerių (eurų) ribą – o tai gali būti žmogus, kurio šiuo metu net nėra jokiame turtingiausių žmonių sąraše, – jo ar jos turto vertė bus tokia pati kaip naftos ištekliais turtingos Saudo Arabijos.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad pirmuoju pasaulyje milijardieriumi 1916 metais tapo amerikiečių pramonės magnatas Johnas D. Rockefelleris (Džonas D. Rokfeleris).
Šiuo metu turtingiausias planetos žmogus yra E. Muskas, kurio asmeninis turtas siekia beveik 250 mlrd. dolerių (228,3 mlrd. eurų), nurodė „Oxfam“, kuri rėmėsi žurnalo „Forbes“ duomenimis.
Vertinant kitą sverto pusę, organizacijos teigimu, po pandemijos beveik 5 mlrd. žmonių nuskurdo, daugeliui besivystančių pasaulio šalių per plataus masto karantino periodus negalėjus suteikti tokios finansinės paramos, kokią galėjo suteikti turtingesnės valstybės.
„Oxfam“ pridūrė, kad 2022-ųjų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios išaugo energijos ir maisto kainos, neproporcingai smogė skurdžiausioms šalims.
Brazilijos, kurioje šiemet vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimas, prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) besivystančioms šalims rūpimus klausimus įtraukė į G-20 darbotvarkę, atsiliepiant į raginimus didinti informuotumą apie turtinę nelygybę.
Pasak „Oxfam“, nelygybės mažinimo darbotvarkėje reikėtų apsvarstyti tokias priemones kaip nuolatinis turtingiausiųjų apmokestinimas kiekvienoje šalyje, veiksmingesnis didelių korporacijų apmokestinimas ir impulsas kovai su mokesčių vengimu.
Apskaičiuodama turtingiausių milijardierių penketuką, „Oxfam“ rėmėsi „Forbes“ 2023-iųjų lapkričio duomenimis. Tada jų bendras turtas siekė 869 mlrd. JAV dolerių (apie 794 mlrd. eurų) – nuo 2020-ųjų kovo, kai siekė 340 mlrd. dolerių (apie 311 mlrd. eurų), nominaliai padidėjo 155 procentais.
Maždaug 60 proc. skurdžiausių pasaulio gyventojų situacijai įvertinti „Oxfam“ naudojo duomenis iš Šveicarijos bankų ataskaitų – UBS ataskaitos „Global Wealth Report 2023“ ir „Credit Suisse“ ataskaitos „Global Wealth Databook 2019“. Abiejose buvo taikoma ta pati metodika.
