Rusijoje, Serbijoje, Ukrainoje ir dar keliose ortodoksų šalyse, kurios laikosi kito religinio kalendoriaus, Julijono, šis trečiadienis yra Kūčių diena, o Romos katalikai bei protestantai tą dieną švenčia Tris Karalius, kurie, pasak evangelijos, sekė paskui stebuklingą žvaigždę, parodžiusią jiems kelią į Betliejų pas kūdikėlį Jėzų.
Graikijoje
Visoje Graikijoje trečiadienį vyko religinės apeigos, nardytojai nuo molų, tiltų ir laivų šokinėjo į vandenį, prie jų prisidėjo net mokiniai ir šalies karinio jūrų laivyno nariai.
Pagrindinės ortodoksų apeigos vyko šalies didžiausiame Pirėjaus uoste netoli Atėnų, tačiau kairysis premjeras Aleksis Cipras dalyvavo mažesnio rango mišiose Graikijos sostinėje, nes jis konfliktuoja su Ortodoksų Bažnyčios tradicijų puoselėtojais, kurie griežtai kritikuoja neseniai priimtą tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę įteisinantį įstatymą.
Pirėjo vyskupas Serafimas šį įstatymą pavadino „įžeidimu žmogaus identitetui“ ir „psichiniu nukrypimu nuo sveikos seksualinės orientacijos“.
Kipre
Daugiau nei 1 tūkst. ortodoksų tikinčiųjų dalyvavo kasmetinėje vandens šventinimo ceremonijoje Famagustoje* Kipro šiaurinėje turkiškoje dalyje. Ši ceremonija čia buvo surengta pirmą kartą nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurinį trečdalį, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo salos prijungimas prie Graikijos.
Kristaus Apsireiškimo, arba Trijų Karalių diena yra didelė šventė visų krikščionių pasaulyje, kurie tą dieną švenčiančių Kristaus gimimą ir krikštą.
Pagal tradiciją, archimandritas Augustinas Karas įmetė sidabrinį kryžių į šaltus Viduržemio jūros vandenis, o maždaug 20 drąsuolių nėrė iš paskos jo ištraukti. Šis ritualas, vadinamas vandens pašventinimu, simbolizuoja Jėzaus Kristaus krikštą Jordano upėje.
Ceremonijos organizatorius Pavlas Lakavu naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad tarp trečiadienio ceremonijoje dalyvavo ir keli Kipro turkai.
Vandens šventinimas vyko visai netoli Turkijos kariuomenės kontroliuojamo Varošos priemiesčio, kuris daugiau nei 42 metus yra vadinamas miestu vaiduokliu ir kurį juosia vielinė tvora.
Tai buvo viena iš daugybės paskutiniu metu vykstančių religinių ceremonijų, kuriomis siekiama atkurti draugiškus santykius tarp daugumą salos gyventojų sudarančių graikų krikščionių ortodoksų ir turkiškai kalbančių musulmonų bendruomenių.
Turkijoje
Nedidelės Stambulo graikų ortodoksų bendruomenės nariai, turistai iš kaimyninės Graikijos ir kiti tikintieji dalyvavo Kristaus Apsireiškimo mišiose, kurias aukojo Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I.
Grupelė tikinčiųjų šoko į vandenį Auksinio Rago įlankoje, kad ištrauktų patriarcho mestą medinį kryžių. Pirmasis jį ištraukė 28 metų tikintysis iš Graikijos Nikolajus Silas.
Vandens šventinimo apeigos taip pat vyko trečiame pagal dydį Turkijos Izmiro mieste. Tai buvo pirma „oficiali“ ceremonija mieste nuo Graikijos ir Turkijos karo pabaigos, nuo kurio praėjo beveik 100 metų. Nors Graikijos konsulatas Izmire organizavo tokią ceremoniją 2006 metais, Turkijos vyriausybė pirmą kartą jai pritarė ir prisidėjo prie jos surengimo.
„Šiandien čia istorinė diena ir mes esame dėkingi vietos pareigūnams ir patriarchui... kad tai įvyko, – sakė Tina Samoglu, Izmiro ortodoksų bendruomenės sekretorė Graikijos valstybinei televizijai. – Labai didžiuojuosi ir mane užplūdo emocijos“.
Bulgarijoje
Bulgarijoje tūkstančiai jaunų vyrų šoko į ledinį vandenį ir traukė dvasininkų ten įmestus kryžius. Tikima, kad kryžių ištraukęs žmogus bus sveikas ir apsaugotas nuo piktų dvasių visus metus. Po to, kai kryžius ištraukiamas iš vandens, dvasininkas šlaksto vandeniu susirinkusius tikinčiuosius.
Kai kuriose gyvenvietėse vyrai lipo į upės vandenį ir šoko tradicinį horo šokį. Centrinėje Bulgarijos dalyje esančioje Kalofero kalnų gyvenvietėje kelios dešimtys nacionaliniais drabužiais apsirengusių vyrų brido į Tundžos upės vandenį, nešdami iškeltas šalies vėliavas.
Jie šoko lediniame upės vandenyje, dundant būgnui ir grojant keliems dūdmaišiams, nuo savęs stumdydami plaukiančias ledo lytis. Susirinkusieji bandė sušilti gurkšnodami brendį arba raudoną vyną žvarbiame ore.
Ispanijoje
Ispanijoje trečiadienio rytą atsibudę vaikai bėgo prie dovanų, kurias jiems paliko naktį „aplankę“ Rytų Išminčiai, kurie pagal tradicijas dovanas neša būtent šią dieną.
Emocijas dar labiau sustiprino šventės išvakarėse miestuose ir miesteliuose organizuotos Trijų Karalių eisenos, simbolizuojančios jų kelionę į Betliejų įteikti dovanų kūdikėliui Jėzui.
Tūkstančiai vaikų ir jų tėvų būriavosi prie pagrindinių gatvių Madride ir kituose miestuose, kuriomis ėjo šventinės eisenos. Jose galima buvo išvysti karalių drabužiais apsirengusių vyrų, raitų ant kupranugarių arba arklių, kuriuos lydėjo klounai, žonglieriai ir muzikantai.
Ši tradicija iš Ispanijos išplito ir į daugelį Lotynų Amerikos šalių, kuriose dovanomis yra keičiamasi per Tris Karalius, o ne Kalėdas.
Vakarų krante
Graikų ortodoksų Jeruzalės patriarchas Teofilas III trečiadienį atvyko į Betliejų pradėti švęsti ortodoksų Kalėdas. Jis dalyvavo tradicinėje procesijoje į Viešpaties Gimimo bažnyčią, pastatytą toje vietoje, kurioje, kaip tiki krikščionys, gimė Jėzus.
Ukrainoje
Prorusiški separatistai rytinėje Ukrainoje pranešė, kad per Kalėdas norėtų paleisti konflikto metu paimtus belaisvius. Tačiau lieka neaišku, ar apsikeitimui belaisviais pritars Ukrainos valdžia.
Nors Donecko separatistai pareiškė, kad nepaleis belaisvių, jeigu to paties nepadarys Kijevas, tačiau Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis sakė, kad jo pajėgos yra pasiruošusios paleisti belaisvius, net jeigu Kijevas neatsakytų tuo pačiu.
Kol kas nežinoma, kiek belaisvių turi abi šalys ir kiek jų gali būti paleista.
Rumunijoje
Rumunijoje šimtai šalies kaimo gyventojų rinkosi laukuose prie pietinės Pietrošanio gyvenvietės, kur dvasininkas atliko tradicinį arklių šventinimą, kuris, kaip tikima, turi apsaugoti nuo ligų ir nelaimių šiais metais.
Dvasininkai švęstu vandeniu apšlakstė keliolika arklių, kurie buvo išpuošti raudonais kutais, ausų įmautėmis ir keliaraiščiais, turinčiais atnešti sėkmę. Šie gyvūnai yra labai svarbūs vietos ūkiuose, jie naudojami žemei apdirbti, kroviniams gabenti ir kartais kaip transporto priemonė.
Vėliau arkliai dalyvavo apledėjusiuose laukuose surengtose kasmetinėse lenktynėse. Kol demonstruodami savo jėgą arkliai traukė rąstus, lenktynes stebėję žiūrovai vaišinosi slyvų trauktine ir ant grilio keptomis dešrelėmis.
