Maždaug 55 metų Sh.Afridi neturi galimybės naudotis advokato paslaugomis, o jo apeliacija dėl paskirtos 23 metų laisvės atėmimo bausmės yra įstrigusi.
„Neturiu vilties su juo susitikti; teisingumo nesitikime“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo vyresnis brolis Jamilas.
Pasak jo advokato, buvęs vyriausiasis gydytojas laikomas mažoje vienutėje, o su savo artimaisiais gali pasimatyti ne daugiau negu šešis kartus per metus.
Sh.Afridi vaidmuo viename iš garsiausių nužudymų per kelis pastaruosius dešimtmečius nėra aiškus.
Nedaug žinoma, kaip su juo susisiekė CŽV. Pakistano pranešimuose teigiama, kad tarpininkai buvo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ („Save the Children“) pareigūnai, nors ta labdaros agentūra neigia esanti kaip nors su tuo susijusi.
Yra žinoma, kad Sh.Afridi vadovavo suklastotai skiepijimo nuo hepatito C programai, kurios tikslas – gauti genetinės medžiagos mėginių iš Abotabado – miesto, kuriame įsikūrusi Pakistano pagrindinė karo akademija.
Būtent ten „al Qaeda“ vadovas ir jo šeima įsikūrė maždaug 2005 metais, Pakistano kariškių panosėje, nors kai kurie teigia, kad O.bin Ladeno saugumu rūpinosi kai kurie aukšto rango pakistaniečiai pareigūnai.
Dramatiškas naktinis reidas 2011 metų gegužės 2 dieną paliko „al Qaeda“ be lyderio ir smarkiai sutrikdė šios organizacijos galimybes rengti naujus išpuolius.
Tačiau ji taip pat įvarė pleištą tarp Vašingtono ir Islamabado, tvyrant įtarimams, kad pakistaniečiai daug metų slėpė labiausiai pasaulyje ieškomo žmogaus buvimo vietą.
Praėjus kelioms dienoms po to reido Sh.Afridi buvo suimtas ir apkaltintas ryšiais su kovotojais, nors jis visada tai neigė.
Apžvalgininkų nuomone, pakistaniečiai pasirinko nubausti Sh.Afridi tokiu būdu, o ne teisti jį dėl valstybės išdavystės už pagalbą kitai valstybei, nes tuomet ši byla tikriausiai atkreiptų nepageidaujamą dėmesį į Islamabado vaidmenį dangstant B.bin Ladeną.
Sužinojęs apie tos bylos baigtį, įtūžęs JAV Senato komitetas nubalsavo nurėžti nuo Islamabadui skiriamos paramos 33 mln. dolerių – po milijoną už kiekvienus Sh.Afridi skirtus įkalinimo metus pagal originalų nuosprendį.
Vėliau ta bausmė buvo sutrumpinta 10 metų.
Vis dėlto nuo to laiko JAV spaudimas paleisti Sh.Afridi išblėso, o analitikai sako, kad Vašingtonas tą klausimą išbraukė iš darbotvarkės, susitelkdamas į, jo nuomone, svarbesnius klausimus, tokios kaip derybos su islamo ekstremistais Afganistane.
„Derybos su Talibanu tapo viršesnės už viską. Amerikiečiai nenori drumsti vandens, keldami kitus klausimus, kurie yra ginčijami“, – sakė pakistanietis publicistas ir saugumo ekspertas Ahmedas Rashidas.
