Visas pasaulis sulaikęs kvėpavimą televizorių ekranuose tiesiogiai stebėjo, kaip O.bin Ladeno kovotojai iš „al Qaeda“ tą dieną sugriovė Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke, suduodami triuškinamą smūgį Jungtinėms Valstijoms, kurių jis nekentė. Šio smūgio aidas pasiekė tolimiausius pasaulio kampelius.
Praėjus beveik dešimtmečiui po tos atakos JAV prezidentas Barackas Obama sekmadienį paskelbė apie O.bin Ladeno mirtį, pareiškęs, kad jis buvo nukautas slėptuvėje Pakistane, o jo palaikus turi amerikiečių pareigūnai.
Saudo Arabijoje gimęs fundamentalistas tikėjo, kad 2001 metų žudynes, kurios nusinešė beveik 3 tūkst. gyvybių, surengti padėjo Dievas. „Alachas smogė Amerikai į jos silpniausią vietą“, – sakė O.bin Ladenas.
Būtent taip, kaip jis ir vylėsi, rugsėjo 11-osios atakomis, per kurias du užgrobti lėktuvai rėžėsi į dangoraižius dvynius Niujorke, vienas – į Gynybos departamento pastatą Vašingtone, o ketvirtasis sudužo laukuose Pensilvanijoje, prasidėjo dramatiška konfrontacijos tarp Vakarų ir islamo kovotojų era.
Nors šios kruvinos žudynės pavertė O.bin Ladeną labiausiai ieškomu pasaulio bėgliu ir privertė jį pasitraukti į pogrindį, ta diena tapo įkvėpimo šaltiniu pasauliniam džihadistų judėjimui, kuriam ilgainiui jau nebereikėjo ir jo vadovavimo.
Vienas lemtingas antradienis Amerikoje davė pradžią daugeliui tamsių nūdienos pasaulio įvykių, pradedant karais Irake bei Afganistane ir baigiant 2005-ųjų atakomis prieš Londono transporto sistemą bei suaktyvėjusiais kovotojais Pakistane.
„Sakome, kad Jungtinių Valstijų galas neišvengiamas, nepriklausomai nuo to, ar bin Ladenas ir jo sekėjai gyvi, ar mirę“, – sakė „al Qaeda“ lyderis viename į vaizdajuostę įrašytame kreipimesi, kuris buvo paskelbtas praėjus keturiems mėnesiams po rugsėjo 11-osios atakų.
„Musulmonų uma (tauta) pabudo“, – sakė jis.
„Kaip tūkstantis dienų paprastoje mečetėje“
Anksčiau nebūta daug ženklų, kurie būtų leidę spėti, kad iš gausios ir turtingos šeimos kilęs tyliakalbis O.bin Ladenas, kuris, kaip manoma, turi dešimtis brolių ir seserų, vieną dieną taps pasaulinio terorizmo simboliu.
1979-ieji tapo lūžio metais daugeliui jaunų musulmonų – Irano revoliucija, Sovietų Sąjungos invazija į Afganistaną ir Egipto taikos sutartis paskatino visos įpykusių ir nusivylusių musulmonų kartos radikalizaciją.Būsimasis „al Qaeda“ vadeiva pasaulį išvydo 1957-aisiais Rijade, tačiau tiksli jo gimimo data nėra žinoma. Dar būdamas paauglys jis tarp bendraamžių išsiskyrė aukštu ūgiu, o suaugęs pasiekė du metrus.
Nors Osamą, kuris 1975-aisiais baigė civilinę inžineriją, pažinoję asmenys sakė, kad jis visuomet buvo labai dievobaimingas, tikrasis jo asmenybės virsmas įvyko po ketverių metų.
1979-ieji tapo lūžio metais daugeliui jaunų musulmonų – Irano revoliucija, Sovietų Sąjungos invazija į Afganistaną ir Egipto taikos sutartis paskatino visos įpykusių ir nusivylusių musulmonų kartos radikalizaciją.
O.bin Ladeno naujojo idealizmo epicentre atsidūrė Afganistanas. Įkvėptas musulmonų pasipriešinimo sovietų okupacijai, jis ėmė rinkti lėšas ir verbuoti kovotojus iš įvairių musulmoniškų šalių.
1984 metais jis persikėlė į Pakistano miestą Pešavarą, svarbų tranzito punktą arabų kovotojams, kurie, finansuojami Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos, būsimų O.bin Ladeno priešininkių, dalyvavo džihade prieš sovietų pajėgas Afganistane.
Tuo metu čia sklido kalbos apie tyliakalbį džentelmeną, kuris lankėsi kovotojų stovyklose, dosniai dalydamas aukas ir drąsindamas pavargusius kovotojus tęsti mūšį.
„Viena diena Afganistane yra kaip tūkstantis dienų paprastoje mečetėje“, – yra sakęs O.bin Ladenas.
Galingos sovietų armijos pralaimėjimą ir pasitraukimą iš Afganistano O.bin Ladenas laikė šlovinga pergale, paskatinusia jį neišformuoti finansuotojų tinklo ir toliau verbuoti vyrus kovai už islamą.
Greitai Saudo Arabijoje jis rado naują tikslą telkti aplink save kovotojus, kai šios karalystės vadovai po Irako diktatoriaus Sadamo Husseino invazijos į Kuveitą 1990-aisiais įsileido į šalį amerikiečių karius.
„Netikėlių pajėgų“ buvimas karalystėje, kurioje įsikūrę švenčiausi musulmonams Mekos ir Medinos miestai, pakurstė jo pyktį.
Tuomet O.bin Ladenas išgabeno savo keturias žmonas ir dešimt vaikų į islamistų valdomą Sudaną, kur režimas, šalies viduje kovojęs su krikščionių ir animistų sukilėliais, sutiko jį išskėstomis rankomis.
Per penkerius metus O.bin Ladenas konsolidavo savo grupuotės, kuri buvo pavadinta „al Qaeda“ („Bazė“), veiklą ir suvienijo jėgas su Aymanu al-Zawahiri – egiptiečių kovotoju, kurį paskyrė savo pavaduotoju, o ilgainiui šis tapo visos kovotojų organizacijos „veidu“.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„al Qaeda“ |
O.bin Ladenas iš Sudano išvyko 1996-aisiais, maždaug tuo laikotarpiu, kai Vakarų šalių žvalgybos tarnybos ėmė sieti „al Qaeda“ su atakomis prieš amerikiečių pajėgas Saudo Arabijoje ir nepavykusia operacija Somalyje, kuri vaizduojama filme „Juodojo vanago žūtis“ (Black Hawk Down).
Kita jo stotele tapo Afganistanas, kur „al Qaeda“ lyderis rado dar vieną grupę ištikimų šalininkų fundamentalistinio Talibano judėjimo gretose.
„Jūs juos pamatysite ir apie juos išgirsite“
O.bin Ladenas rėmė pinigais ir siuntė kovotojus Talibanui, sukūrusiam Afganistane itin griežtą islamiškąjį režimą. Talibai atsidėkodami savo šalyje leido jam kurti mokymo stovyklas ir ugdyti jose karingų islamistų pajėgas, su kuriomis būtų turėjęs skaitytis visas pasaulis.
Atlikdama oficialų rugsėjo 11-osios atakų tyrimą, CŽV nustatė, kad Afganistane veikusiose stovyklose iki šių išpuolių buvo parengti apie 20 tūkst. kovotojų.
O.bin Ladenas kelis kartus susitiko su Vakarų šalių žurnalistais, o 1997 duodamas interviu JAV televizijai CNN aiškiai išdėstė savo tikslus visam pasauliui.
„Mes paskelbėme džihadą prieš JAV vyriausybę, nes JAV vyriausybė yra neteisinga, nusikalstama ir tironiška“, – pareiškė jis.
Peteris Arnettas, vienas iš šį interviu ėmusių žurnalistų, paklausė O.bin Ladeno, kokie yra jo planai.
„Jūs juos pamatysite ir išgirsite apie juos žiniasklaidoje, jeigu Dievas panorės“, – atsakė šis.
Pasaulis tikrai pamatė ir išgirdo – pirma tarptautinio masto „al Qaeda“ ataka buvo įvykdyta 1998 metų rugpjūčio 7 dieną.
Tąsyk galingos sunkvežimiuose paslėptos bombos, kurios buvo susprogdintos prie JAV ambasadų Kenijoje ir Tanzanijoje, nusinešė 224 žmonių gyvybes. Tarp aukų daugumą sudarė afrikiečiai, įskaitant daug musulmonų, o amerikiečių žuvo tik 12.
O.bin Ladenas, kuris tvirtino nesantis religijos žinovas, šį kraujo liejimą teisino remdamasis musulmonų tikėjimu.
„Kai tampa akivaizdu, kad amerikiečių neįmanoma atgrasyti niekaip kitaip, tik jiems smogiant, net jeigu tada žūtų musulmonų, tai leidžiama pagal islamą“, – aiškino jis.
JAV atliktas tyrimas parodė, kad Vašingtono pareigūnai po šių išpuolių 1998–1999 metais bent tris kartus planavo suduoti aviacijos smūgius Afganistanui, kuriame, kaip manyta, slapstėsi O.bin Ladenas. Tačiau aukšti JAV administracijos pareigūnai kaskart šiuos planus blokavo.
Vienas CŽV darbuotojas rašė: „Tikėtina, kad dar pasigailėsime sprendimo nežengti į priekį“.
Talibanui atsisakius išduoti Osamą bin Ladeną, šis režimas buvo nuverstas per JAV vadovaujamą karinę invaziją.Po dvejų metų per rugsėjo 11-osios atakas Niujorke žuvo 2 739 žmonių, dar 189 – teroristų užgrobtam lėktuvui įsirėžus į Pentagono pastatą, o kitam laineriui nukritus Pensilvanijoje, žuvo 40 keleivių ir įgulos narių.
Šios mirtininkų operacijos sumanytojas buvo Khalidas Sheikhas Mohammedas, vėliau tapęs vienu iš garsiausių kalinių JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje įkurtame sulaikymo centre. Tačiau šioms atakoms asmeniškai pritarė O.bin Ladenas, kuris parinko jų vykdytojus.
Kai ir numatė „al Qaeda“ vadovas, Jungtinės Valstijos smogė atgal. Talibanui atsisakius išduoti O.bin Ladeną, šis režimas buvo nuverstas per JAV vadovaujamą karinę invaziją.
Tačiau milžiniško masto medžioklė, per kurią už O.bin Ladeno galvą buvo pasiūlyta 25 mln. dolerių premija, pasirodė esanti bevaisė.
„Al Qaeda“ lyderio nepavyko rasti atokiuose Afganistano ir Pakistano pasienio kalnuose, kurie anksčiau taip pat pasirodė esantys per kietas riešutėlis Sovietų Sąjungos pajėgoms.
„Džihadas tęsis“
Nesvarbu, ar O.bin Ladenas būtų buvęs sučiuptas, ar ne – 2001 metų rugsėjo 11 dieną jis įgyvendino didžiausią savo gyvenimo tikslą: visame pasaulyje musulmonus pakelti į kovą, kad kada nors islamas taptų svarbiausiąja religija.
Po JAV invazijos į Iraką ir sustiprėjus jausmui, kad šis karas nepadės įveikti „terorizmo“, kai kurie įtakingi analitikai pareiškė, kad įsigalėjęs O.Bin Ladeno įvaizdis neatitinka tikrovės.
Vieno CŽV skyriaus, atsakingo už O.bin Ladeno paieškas, buvęs vadovas Michaelas Scheueris argumentavo, kad „al Qaeda“ vadovas kovoja ne prieš Vakarų šalis apskritai, o prieš JAV politiką Izraelio ir Irako atžvilgiu, sukėlusią musulmonų pyktį.
„Jungtinės Valstijos ir jų politika bei veiksmai yra bin Ladeno vieninteliai nepakeičiami sąjungininkai“, – M.Scheueris rašo savo knygoje „Imperinė puikybė“ (Imperial Hubris).
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Niujorkas sugriuvus Pasaulio prekybos centro dangoraižiams |
Kai kurie kritikai iš karingųjų islamistų sluoksnių teigė, kad rugsėjo 11-osios atakos buvo strateginė katastrofa. Dėl JAV atsako buvo prarastos kovotojų mokymo stovyklos Afganistane, nuverstas Talibano režimas, o Jungtinės Valstijos tapo itin budrios, todėl bet kokius naujus išpuolius organizuoti tapo nepalyginamai sunkiau.
Tačiau Jungtinėms Valstijoms 2005 metais pradėjus karą Irake, šis suvokimas smarkiai pasikeitė.
Invazija į Iraką padėjo sutelkti daugybę naujų džihadistų kovotojų, o ši šalis pasirodė esanti puikus „poligonas“, kuriame buvo tobulinama kovos taktika prieš geriausiai aprūpintą armiją pasaulyje.
Kai kurios technologijos Irake buvo smarkiai ištobulintos – ypač savadarbių sprogstamųjų užtaisų gamyba ir naudojimas. Šios priemonės greitai išplito Afganistane ir kitose džihadistų veiksmų arenose.
Daugelį metų slapstęsis O.bin Ladenas galėjo stebėti, kaip jo idėjos uždega jaunus ir neretai pykčio pritvinkusius idealistus visame pasaulyje.
„Džihadas tęsis, net jei manęs nebebus“, – jis sakė tuojau po rugsėjo 11-osios atakų.
