Prancūzų institute Lietuvoje paskaitą apie Europos gynybą skaitęs P.Haroche 15min tikino, kad geri santykiai su Rusija Bendrijai būtų naudingi. Vis dėlto, juos palaikyti įmanoma tik tuomet, jei ES narės bus vieningos.
Be to, P.Haroche mano, kad susiskaldžiusi Europa naudinga ne tik Rusijai: JAV derėtis su individualiomis valstybėmis, o ne visa Bendrija, būtų gerokai lengviau.
– ES vis daugiau kalba apie glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje, tačiau Lietuva ir kitos Baltijos šalys savo saugumo garantu visada laikė JAV ir NATO. Kaip šioje situacijoje, pavyzdžiui, perkant ginkluotę, turėtumėme išlaikyti balansą?
– Diversifikuoti gynybos pajėgumus svarbu ne tik Rytų Europos šalims, bet ir Vakarų Europai.
Šiandien iš JAV girdime: nesitikėkite, kad viską padarysime už jus. Net jei jus remiame, tikimės, kad pademonstruosite kokias nors pastangas sustiprinti Europos saugumą.
Dešimtajame dešimtmetyje buvo aktualios diskusijos tarp stiprių transatlantinių santykių rėmėjų ir tų, kurie pasisako už stiprų Europos šalių bendradarbiavimą. Iš esmės tai buvo debatai tarp Jungtinės Karalystės, pasisakančios už ryšius su JAV, ir Prancūzijos, siekiančios europietiškesnės Europos.
Šiandien tokios diskusijos mažiau aktualios. Net tos šalys ar individai, kurie pasisako už stiprius transatlantinius santykius, yra linkę pripažinti, kad reikia palaikyti ir glaudesnį Europos bendradarbiavimą.
Kalbant apie ginkluotės pirkimą, siūlyčiau atsižvelgti į Europos gynybos fondą, kurį turėsime jau netolimoje ateityje. Jis neverčia nė vienos ES šalies pirkti ginkluotės iš kitos Bendrijos narės. Taip pat nedraudžia pirkti amerikietiškos ginkluotės. Beje, daug Europos šalių ir toliau pirks ginklus iš JAV.
Suprantu tas šalis, kurios priklauso nuo JAV, su jomis bendradarbiauja, tačiau ateityje europietiškas solidarumas bus vis svarbesnis, ir visos ES narės turės finansinių interesų į jį investuoti.
Suprantu tas šalis, kurios priklauso nuo JAV, su jomis bendradarbiauja, tačiau ateityje europietiškas solidarumas bus vis svarbesnis, ir visos ES narės turės finansinių interesų į jį investuoti.
Be to, JAV darosi vis labiau suinteresuotos kitais regionais: juk pagrindinė jų varžovė yra Kinija, ne Rusija. O krizių atveju tenka rinktis.
Žinoma, tai nereiškia, kad JAV krizės metu nerems Europos, tačiau net ir tos šalys, kurios Amerikai turi didelių lūkesčių, turėtų investuoti į glaudesnį ES šalių bendradarbiavimą gynybos srityje.
– Vašingtonas ir Varšuva rimtai svarsto įkurti karinę amerikiečių bazę Lenkijoje. Kokią įtaką ji padarytų saugumo situacijai regione?
–Manau, kad lenkai bando sužaisti Trumpo korta tiesiog padėdami pinigus ant stalo.
Be to, tai gali būti interpretuojama labai įvairiai: JAV kariuomenės buvimas (Lenkijoje) gali būti provokuojantis ir sukurti daugiau įtampos bei nesaugumo. Na, o glaudesnis Europos bendradarbiavimas gali būti suvokiamas kaip mažiau agresyvus.
Suprantu, kad kai kurioms ES šalims reikia JAV paramos. Ir turime būti sąžiningi: jos iš kitų Europos partnerių negauna tiek, kiek iš Amerikos. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai pasikeis. Juk mūsų, europiečių, gynyba neturi būti priklausoma nuo kitame žemyne gyvenančių žmonių interesų.
Juk mūsų, europiečių, gynyba neturi būti priklausoma nuo kitame žemyne gyvenančių žmonių interesų.
Šaltojo karo metu JAV ir Vakarų Europos interesai dėl varžybų su Rusija sutapo, tačiau šiandien jie yra pasikeitę. Ir tai apima įvairias sritis, pavyzdžiui, ekonomiką.
JAV prezidentas sako, kad ekonomine prasme Europa yra priešininkė. Be to, JAV ekonomika ir doleris yra stiprus, todėl Iranui grąžintos sankcijos labiau paveiks europiečius nei amerikiečius.
Tokie veiksmai skatina diskusijas ne tik dėl saugumo, bet ir ekonomikos, euro vaidmens pasaulyje. Jei ekonominėje srityje kenčiame nuo interesų konflikto, būtų gerai, kad galėtumėme turėti šiokių tokių pajėgumų, leidžiančių pasaulyje vykdyti savo politiką.
O kažkokios didelės Europos supergalios mums ir nereikia.
Energetikoje – savi JAV interesai
– Neseniai prezidentas Macronas teigė, kad reikia atnaujinti santykius su Rusija. Kaip įsivaizduojate šį dialogą neišduodant savo vertybių, apie kurias Europoje tiek daug kalbame?
– Manau, kad galiausiai gerų santykių su Rusija palaikymas yra patraukli perspektyva – niekas nenori prastų santykių su kaimynais.
Turime bendrų ekonominių interesų, mūsų bendradarbiavimas galėtų būti naudingas kovoje su terorizmu. Kartais Rusija prisideda prie tarptautinių problemų sprendimo – turime tai pripažinti.
Tačiau jei norime palaikyti gerus santykius su šiandienos Rusija, turime būti gerbiami ir vieningi. Jei rusai galvos, kad europiečiai nori bendradarbiauti todėl, jog yra silpni ar susiskaldę, jie tai matys kaip galimybę europiečius išnaudoti.
Jei rusai galvos, kad europiečiai nori bendradarbiauti todėl, jog yra silpni ar susiskaldę, jie tai matys kaip galimybę europiečius išnaudoti.
Tam tikra prasme JAV daro tą patį ekonomikos klausimu. Prieš kelis mėnesius Amerikos žiniasklaida pranešė, kad Trumpas Macronui galimai pasakė, jog Prancūzijai pasitraukus iš ES, jai būtų pasiūlyti palankesni prekybos susitarimai nei Bendrijai.
Vadinasi, JAV taip pat turi „skaldyk ir valdyk“ strategiją, o ES laiko kliūtimi – juk būtų lengviau derėtis su individualiomis valstybėmis. Taip elgiasi visos didžiosios pasaulio galios.
– Rytų europiečiai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ Europą pavers mažiau saugia vieta. Kaip šį projektą vertinate jūs?
– Matau, kad ekonominiai ir strateginiai interesai visada yra persipynę tarpusavyje. Kai amerikiečiai kalba, kad „Nord Stream 2“ yra problema, jie taip kalba ir todėl, jog rūpinasi savo galimybėmis į Europą eksportuoti suskystintas dujas.
Neteigiu, kad projekte „Nord Stream 2“ JAV mato tik ekonominį interesą, tačiau jiems tai – ne tik saugumo klausimas. Jiems tai – ir ekonominė galimybė.
Angela Merkel sakė, kad Vokietija šiame projekte – viena esminių žaidėjų, tačiau tuo pat metu ji tikino, jog jei „Nord Stream 2“ bus panaudotas siekiant izoliuoti ar daryti spaudimą Ukrainai, kanclerė jam priešinsis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvoje viešinti A.Merkel apie „Nord Stream 2“: Ukraina turi išlikti tranzito šalis
Kalbant apie energetiką, Europos ir Rusijos santykiai yra labai sudėtingi: taip, Europa priklauso nuo Rusijos tiekimo, tačiau Rusija priklauso nuo Europos paklausos. O dujų eksportą nukreipti kitur nėra taip lengva.
Savanaudiškos solidarumo priežastys
– Perfrazuojant klausimą, anksčiau dažnai girdėtą JAV: kodėl Prancūzijos mokesčių mokėtojams turėtų rūpėti Lietuvos saugumas?
– To jau buvo klausima ketvirtajame dešimtmetyje dėl Vokietijos. Ir atsakymas tapo gana akivaizdus.
Visų pirma, kai kyla grėsmė, ji kyla ne tik artimiausioms kaimynėms – ji kyla visam žemynui. Turime bendrą Europos Sąjungą, bendrus ekonominius ir politinius interesus, mūsų Bendrijos patikimumas priklauso nuo mūsų šalių narių saugumo.
Be to, kai šalis narė tikisi solidarumo pačios saugumo krizių prioritetams, yra naudinga parodyti, jog ji gali pademonstruoti solidarumą kitoms šalims.
Esame visiškai vieni nuo kitų priklausomi, todėl Prancūzijos mokesčių mokėtojams Lietuvos saugumas turėtų rūpėti ir dėl labai savanaudiškų priežasčių.
