Šiaurės ir Pietų Korėjų santykiai yra vieni blogiausių per pastaruosius dešimtmečius, nes diplomatija yra įstrigusi, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ragina aktyviau plėtoti ginkluotę, įskaitant taktines branduolines bombas.
Atsakydamas į tai, Yoon Suk-yeolas priartino Pietų Korėją prie ilgamečio sąjungininko Vašingtono ir siekia užkasti karo kirvį su buvusia kolonijine galybe Japonija.
Penktadienį Jungtinėse Valstijose įvyks trišalis aukščiausiojo lygio susitikimas, per kurį lyderiai turėtų paskelbti planus plėsti karinį bendradarbiavimą.
Aukščiausiojo lygio susitikimas „taps nauju etapu trišaliame bendradarbiavime, kuris prisidės prie taikos ir klestėjimo Korėjos pusiasalyje ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“, sakė Yoon Suk-yeolas.
Seulas ir Tokijas, svarbūs JAV saugumo sąjungininkai, jau seniai nesutaria dėl istorinių klausimų, susijusių su žiauria Japonijos 1910–1945 metais vykdyta Korėjos pusiasalio okupacija, pavyzdžiui, seksualinės vergijos ir priverstinio darbo.
Tačiau kalbėdamas renginyje, skirtame išsivadavimo iš Japonijos valdžios metinėms paminėti, Yoon Suk-yeolas teigė, kad abi šalys „dabar yra partnerės, puoselėjančios universalias vertybes ir siekiančios bendrų interesų“.
Jis pakartojo, kad Tokijas, Seulas ir Vašingtonas turi realiuoju laiku dalytis duomenimis apie Šiaurės Korėjos branduolinius ginklus ir raketas.
Jis pridūrė, kad „Japonijos vyriausybė Jungtinių Tautų vadavietei suteikė septynias užnugario bazes, kurios yra didžiausia atgrasymo priemonė“ nuo Šiaurės Korėjos invazijos.
Birželį trys sąjungininkės pareiškė, kad jos siekia iki 2023 metų pabaigos įdiegti sistemą, kuri leistų dalytis perspėjimo apie raketas duomenimis realiuoju laiku.