Ukrainos parlamentas praeitą ketvirtadienį priėmė įstatymą, kurio tikslas – reintegruoti rytines šalies teritorijas, šiuo metu kontroliuojamas Rusijos remiamų separatistų.
Įstatymu faktiškai deklaruojamas palaikymas šių teritorijų susigrąžinimui karine jėga, jei tai bus būtina.
Rusija savo ruožtu įspėjo, kad įstatymas faktiškai sužlugdo Minsko taikos susitarimus, kurių dalyvė yra Ukraina ir kurie turėjo užbaigti kruviną konfliktą šalies rytuose.
„Noriu pabrėžti, kad nei šio įstatymo dvasia, nei raidė neprieštarauja Minsko susitarimams, kaip nori pavaizduoti Maskva. Ne taip kaip Rusija, kuri ieško bet kokio preteksto jų nevykdyti, Ukraina tvirtai laikosi ir laikysis visų savo tarptautinių įsipareigojimų“, – minint Ukrainos susivienijimo dieną ir 100-ąsias Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines sakė P. Porošenka.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad šiuos žodžius skiria dalyvaujantiems diplomatams, ir paragino juos į savo sostines perduoti atitinkamus pranešimus.
P.Porošenka paaiškino, kad įstatymas „Dėl valstybės politikos ypatybių užtikrinant valstybinį Ukrainos suverenitetą laikinai okupuotose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse“ įtvirtina Ukrainos teisę gintis pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį ir detalizuoja jos realizacijos mechanizmą.
„Pasirašysiu iškart, kai tik šis įstatymas ateis iš Ukrainos parlamento“, – sakė P.Porošenka.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad įstatymu patvirtinamas taikaus politinio ir diplomatinio situacijos Rytų Ukrainoje sureguliavimo prioritetas.
P.Porošenka: „Pasirašysiu iškart, kai tik šis įstatymas ateis iš Ukrainos parlamento.“
Ukrainos parlamento priimtame įstatyme šalies rytiniuose regionuose vykstantis konfliktas oficialiai pripažįstamas „laikinąja Rusijos okupacija“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naujasis įstatymas prilygsta pasiruošimui karui.
Kovos Rytų Ukrainoje, įsiplieskusios netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 metų balandžio nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
2015-aisiais pasirašius Minsko taikos susitarimus kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.
Ukraina ir jos sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia kitapus sienos karius ir ginklus. Tokiu būdu Kremlius esą kursto konfliktą, siekdamas nubausti Kijevą už sprendimą atsigręžti į Europą.
Naujajame ukrainiečių įstatyme Rusija taip pat kaltinama „agresija“. Maskva neigia prisidedanti prie šio konflikto ir tvirtina, kad karas yra Ukrainos vidaus reikalas, nors yra daugybė įrodymų, kad karo draskomoje Rytų Ukrainoje yra rusų karių ir ginklų.
