Gegužės pabaigoje Valstybinis tyrimų biuras (DBR) apkaltino P.Porošenką nelegaliai įsivežus 43 paveikslų kolekciją ir už juos nemokėjus muito mokesčių. Buvęs šalies vadovas buvo pakviestas į apklausą, tačiau neatvyko – esą nebuvo tinkamai informuotas.
Tuomet P.Porošenka atidarė viešą parodą, kurioje eksponavo neva nelegaliai įsivežtus paveikslus, taip pat kiekvieno jų muitų deklaracijas. Kolekcijos vertė siekia 3,9 mln. eurų, joje – tokių garsių dailininkų kaip Iljos Repino, Kazimiro Malevičiaus ir Ivano Aivazovskio darbai, rašo „Hromadske“.
DBR įsilaužė į muziejų, konfiskavo visas deklaracijas ir kelioms valandos užblokavo įėjimą, įskaitant jo direktoriui.
Pasak teisėsaugos, P.Porošenka šiuos paveikslus įsigijo už 180 mln. Ukrainos grivinų (5,96 mln. eurų) per ofšorinę kompaniją „Vernon Holding Ltd“. Nėra jokių duomenų, įrodančių ar paneigiančių buvusio šalies vadovo kaltę. „Hromadske“ rašo, kad, neabejotinai aišku, jog DBR veiksmai muziejuje buvo piktnaudžiavimas galia.
Trečiadienį Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, kad P.Porošenka įtariamas 2018 metais, kai dar vadovavo šaliai, paskelbęs nusikalstamą įsaką. Esą juo paskatino Ukrainos užsienio žvalgybos (SVR) vadovą viršyti savo valdžią ir tarnybinius įgaliojimus. Pasak prokuratūros, P.Porošenka „sąmoningai atliko veiksmus, aiškiai peržengiančius jam suteiktas teises ir įgaliojimus, įvykdytus ypatingojo laikotarpio padėties sąlygomis“. Tyrimui vadovauja DBR.
Prokuratūra skelbė svarstanti, ar suimti P.Porošenką.
Gegužę Ukrainos teisėsauga pradėjo tyrimą ir dėl nutekintų tuometinio JAV viceprezidento Joe Bideno ir P.Porošenkos pokalbių.
„Hromadske“ skaičiuoja, kad tyrimas dėl paveikslų – jau 16-oji kriminalinė procedūra prieš P.Porošenką, pradėta per pirmuosius V.Zelenskio vadovavimo metus. Dauguma jų – dėl tariamo piktnaudžiavimo valdžia ar korupcijos.
Vis dėlto, po vienerių metų DBR negalėjo rasti jokių įtikinamų įkalčių prieš P.Porošenką. Visais ankstesniais atvejais P.Porošenka buvo įvardijamas kaip liudininkas, o ne įtariamasis.
Įžvelgia politinių motyvų
Susirūpinimą dėl kriminalinių bylų prieš P.Porošenką išreiškė buvęs Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas ir europarlamentatas Petras Auštrevičius.
„ES-Ukrainos Asociacijos sutartis įpareigoja Ukrainą visiškai laikytis įstatymo viršenybės ir kitų fundamentalių principų. Negali būti jokių politiškai motyvuotų persekiojimų“, – apie P.Porošenkos apklausą tviteryje rašė P.Auštrevičius.
Pasak „Hromadske“, tai, kad bylos prieš Porošenką yra politiškai motyvuotos, netiesiogiai patvirtina faktas, jog šiandien P.Porošenka ir jo partija yra pagrindinė provakarietiška opozicinės politinė jėga, turinti didžiausia paramą po V.Zelenskio „Tautos tarno“ ir į Rusiją orientuotos „Opozicinės platformos už gyvenimą“.
„Kol visuomenės parama Zelenskiui stabiliai krenta, parama Porošenkos partijai per pastaruosius metus pakilo nuo 8 iki 15 proc. Didžiausiuose miestuose Lvove ir Kijeve Porošenka jau turi daugiau rėmėjų nei Zelenskis. Be Porošenkos opozicija greičiausiai susiskaldys ir bus demoralizuota“, – rašo nepriklausomas ukrainiečių portalas.
„Kyiv Post“ redakcijos skiltyje rašo, kad greitai viltis dėl teisingumo tyrimuose prieš P.Porošenką žlugo.
„Visi su Porošenka susiję tyrimai remiasi tariamais kaltinimais kurie nėra svarbūs ir, panašu, nekoreliuoja su valdžia, kurią jis turėjo penkerius metus“, – rašoma portale.
Esą P.Porošenka vaizduoja save kaip politinio persekiojimo auką. Tokia pozicija gali suteikti jam populiarumo Vakaruose – taip įvyko su politine kaline Viktoro Janukovyčiaus valdymo metais Julija Tymošenko.
V.Zelenskis interviu portalui „Ukrainska Pravda“ skundėsi, kad P.Porošenka apie jį taip blogai atsiliepia užsienio lyderiams, jog pastarieji dabartinį prezidentą ima matyti kaip „Ukrainos priešą“.
„Hromadske“ rašo, esą dauguma V.Zelenskio rinkėjų norėjo ne reformų ir pokyčių, bet įkalinti „vagį, besipelnantį iš karo“ – P.Porošenką.
Prieš pat prezidento rinkimus publikuotame žurnalistiniame tyrime artimiausio P.Porošenkos sąjungininko sūnus buvo kaltinamas sudarinėjęs neteisėtus kariuomenės pirkimų sandorius. Tuomet analitikai tikino, kad tai – didelis smūgis P.Porošenkai, kurio kampanijos šūkis buvo „Kariuomenė. Kalba. Tikėjimas“.
Antrajame prezidento rinkimų ture politinės patirties neturintis V.Zelenskis P.Porošenką nugalėjo sulaukęs 73,22 proc. rinkėjų paramos.
Ar ryšis istoriniam įkalinimui?
Pasak „Hromadske“, V.Zelenskis tapo savo rinkimų kampanijos retorikos įkaitu. Suėmus P.Porošenką, jis gautų trumpalaikės naudos – pasirodytų kaip paprastas vyrukas, įvykdęs teisingumą.
Jei P.Porošenka nebūtų suimtas, rinkėjams atrodytų, kad, arba P.Pororšenka yra nekaltas ir V.Zelenskis melavo per kampaniją, arba P.Pororšenka yra kaltas, tačiau V.Zelenskis yra pernelyg silpnas jį įkalinti.
Tai būtų pirmas kartas Ukrainos istorijoje, kai įkalinamas milijardierius ir oligarchas. Be to, tai būtų naudinga Rusijos naratyvui, esą P.Porošenka – po Maidano į valdžią atėjusios ir karą pradėjusios „chuntos“ narys.
Kita vertus, P.Porošenką daugiausia remia aktyvi ir proukrainietiška Ukrainos visuomenės dalis, pasiryžusi rengti demonstracijas. Todėl P.Porošenkos įkalinimas galėtų išprovokuoti masinius protestus, vedančius į pavojingą chaosą. Esą tai suduotų smūgį tarptautinei V.Zelenskio reputacijai, rašo „Hromadske“.
