Paaiškėjo, kad raketos „Orešnik“ kūrėjai naudoja vakarietišką įrangą

Balistinė raketa „Orešnik“, kuria Vladimiras Putinas dabar grasina Ukrainai ir jos Vakarų sąjungininkėms, buvo pagaminta gamyklose, kuriose buvo naudojama Vakarų įranga, rašo laikraštis „Financial Times“ (FT).

Žurnalistai ištyrė Maskvos šiluminės technikos instituto (MIT), gaminančio tarpžemynines balistines raketas, ir koncerno „Sozvezdije“ veiklą – abi šias organizacijas Ukrainos karinė žvalgyba GUR įvardijo kaip vienas iš naujosios raketos kūrėjų. Abi įmonės įdarbino darbuotojus, turinčius įgūdžių dirbti su Vokietijos ir Japonijos įmonių pagamintomis metalo apdirbimo sistemomis.

FT rašo, kad 2024 m. įdarbinimo skelbimuose bendrovė nurodė, jog naudoja Japonijos „Fanuc“ ir Vokietijos „Siemens“ bei „Heidenhain“ sistemas. Visos trys bendrovės gamina kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) staklių kontrolės sistemas.

Tų pačių trijų bendrovių įrangą taip pat naudoja Voronežo gynybos įmonė „Sozvezdije“. Savo darbo skelbime įmonė reikalavo, kad potencialūs darbuotojai išmanytų šių įmonių CNC sistemas.

Kita į GUR sąrašą įtraukta organizacija, „Titan-Barikady“, paskelbė nuotrauką, kurioje matyti darbuotojas, stovintis priešais įrenginį su „Fanuc“ logotipu. Ir net bendrovė „Stan“, kuri bando plėtoti CNC staklių gamybą Rusijoje, savo skelbimuose nurodo, kad naudoja „Heidenhain“ įrangą, pažymi FT.

Kyjivo sąjungininkai prioritetu laiko CNC įrangos srauto į Rusiją sustabdymą, primena laikraštis. Tačiau nuo 2024 m. pradžios vien „Heidenhain“ įrangos į Rusiją buvo pristatyta mažiausiai už 3 mln. JAV dolerių, įskaitant karinius gamintojus, rodo FT analizė. Pavyzdžiui, viena įmonės sistema, kurios vertė 345 000 JAV dolerių, per Kiniją buvo pristatyta bendrovei „Baltijskaja promyšlennaja kompanija“. Ši bendrovė tiekė CNC stakles gynybos pramonei ir jai taikomos JAV sankcijos. 2021 m. bendrovės vadovė Diana Kaledina netgi buvo suimta už tai, kad tiekė stakles su kiniškais elementais įvardydama juos kaip rusiškus, tačiau 2022 m. kompanijos vadovė buvo paleista, kad, kaip rašo FT, bendrovė galėtų laiku įvykdyti valstybines sutartis.

„Heidenhain“ ir „Baltijskaja promyšlennaja kompanija“ neatsakė į FT užklausas. „Siemens“ teigė, kad tiria visus sankcijų apėjimo atvejus. Bendrovė „Fanuc“ teigė sustiprinusi eksporto kontrolę ir taip pat pripažino, kad „Titan-Barikady“ nuotraukoje matomas šios bendrovės prietaisas, tačiau jis greičiausiai yra senas.

Raketa „Orešnik“ smogė Dniprui

15min primena, kad Rusija smogė balistine raketa „Orešnik“ Dniprui atsakydama į ukrainiečių atakas Vakarų tolimojo nuotolio ginklais Rusijos teritorijoje. Po to Rusijos prezidentas V.Putinas, Rusijos politikai ir propaganda pradėjo naudoti „Orešnik“, kad sudarytų įspūdį, jog Rusija turi naują galingą ginklą, savo naikinamąja galia neva prilygstantį taktiniams branduoliniams ginklams.

Tačiau beveik iš karto kilo klausimų, kiek pažangus šis ginklas, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“. Raketos „Orešnik“ smūgio vietoje Dnipro mieste rasta dalis, pagaminta raketai „Bulava“, kuri serijiniu būdu gaminama nuo 2000-ųjų pabaigos.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vakarų šalys nustatė tūkstančius ekonominių apribojimų, kuriais siekiama susilpninti Rusijos ekonomiką ir sustabdyti vakarietiškų komponentų, reikalingų Rusijai ginklų gamybai, srautą. Sankcijomis visų pirma siekiama užkirsti Maskvai galimybę gauti pažangios avionikos, specializuotų mikroschemų ir jutiklių, naudojamų bepiločiuose orlaiviuose, raketose ir tankuose. Rusija bando apeiti sankcijas kontrabandos būdu, taip pat gaudama vakarietiškų komponentų analogus iš Kinijos, Irano ir Indijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
LEA kviečia seną katilą keisti nauju šilumos siurbliu. Pasinaudojus skiriamomis dotacijomis galima sutaupyti net iki 90 proc. šilumos siurblio kainos
Reklama
6 Juodkalnijos perlai – kurį kurortą rinksitės jūs?
Reklama
Geras regėjimas be akinių ir kontaktinių lęšių – tik 699 Eur abiems akims, operaciją atliekant Vilniaus klinikoje „Naujas regėjimas“
Reklama
Gyvenimas ant upės kranto – Nemuno vingyje iškilo 38 sklypų kvartalas „Druskininkų slėnis“