Agentūros „Bloomberg“ gauti įslaptinti Rusijos muitinės tarnybos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė importuotų puslaidininkių ir vadinamųjų integrinių grandynų per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius buvo pagaminti JAV ir Europos bendrovių.
Tarp jų – „Intel Corp“, „Advanced Micro Devices“ ir „Analog Devices Inc.“, taip pat Europos prekių ženklai „Infineon Technologies AG“, „STMicroelectronics NV“ ir „NXP Semiconductors NV“. Neužsimenama, kad bendrovės pažeidė sankcijų įstatymus, o duomenyse nenurodyta, kas eksportavo technologijas į Rusiją, iš kur jos buvo išsiųstos ir kada prekės buvo pagamintos.
Bendrovės teigė, kad visiškai laikosi sankcijų reikalavimų, nutraukė verslą Rusijoje, kai prasidėjo karas, ir įdiegė procesus bei politiką, kad stebėtų, kaip laikomasi reikalavimų. Jos teigė, kad dirba siekdamos kovoti su neteisėtu prekių nukreipimu, taip pat bendradarbiaudamos su atitinkamomis institucijomis.
Ši prekyba pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduria JAV ir Europos Sąjunga, siekdamos uždrausti aukštųjų technologijų tiekimą Rusijos karo mašinai per pakartotinius sankcijų raundus nuo 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą. Tai leido Rusijai toliau gaminti kovinius tankus ir kitus ginklus, įskaitant raketas, kuriomis buvo sėjamas siaubas atakuojant Ukrainos miestus.
Didžioji dauguma ribojamų technologijų į Rusiją patenka reeksportuojant iš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. JAV ir ES stengiasi blokuoti šiuos kelius, ypač daug dėmesio skirdamos labai svarbių vadinamųjų dvejopo naudojimo ir pažangiųjų prekių, kurių rasta Rusijos ginkluotėje Ukrainoje arba kurios yra labai svarbios jos gamybai, sąrašui.
Šiuo metu ES rengia naują sankcijų paketą, o kelios valstybės narės ragina bloką imtis didesnių veiksmų, kad būtų labiau apribotos trečiųjų šalių bendrovės, taip pat bloko kilmės prekyba, kaip tų pasiūlymų dalis.
Platintojai vykdo didelę lustų pramonės pardavimų dalį, o jie savo ruožtu turi kelis pardavėjus. Gamintojai ne visada privalo sekti, kur jų gaminiai patenka po pardavimo šioms bendrovėms, nors kai kurios konkrečios kariniam naudojimui skirtos mikroschemos privalo turėti dokumentų seką.
Muitinės duomenimis, per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius Rusija iš viso importavo lustų už 1,7 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 1,2 mlrd. dolerių vertės importavo 20 bendrovių. Tikėtina, kad likusią 500 mln. dolerių vertės mikroschemų dalį importavo mažesni gamintojai, įskaitant kai kuriuos iš Europos ir JAV.
Reitinge pirmauja „Intel“, „Analog Devices“ ir AMD, įtraukus joms priklausančius prekės ženklus, tokius kaip „Intel“ „Altera“ ir AMD „Xilinx“. Sąraše esančių JAV ir Europos bendrovių bendros pajamos 2023 m. siekė dešimtis milijardų dolerių.
Į pirmąjį dvidešimtuką taip pat pateko keletas Kinijos gamintojų ir Taivano „Realtek Semiconductor Corp.“, o pastarosios įmonės produktų Rusija importavo už maždaug 17 mln. JAV dolerių. Nėra jokių požymių, kad Taivano bendrovė eksportavo mikroschemas tiesiogiai į Rusiją arba žinojo, kad jos prekės ten atsidūrė.
Praėjusių metų antrąjį pusmetį prekybos prioritetinėmis prekėmis muitinė vertė galėjo šiek tiek sumažėti, o tai rodo, kad JAV, ES ir Septynių šalių grupės sąjungininkių pastangos įgyvendinti sankcijas Rusijai gali pradėti duoti rezultatų, nors ji vis dar viršija prieškarinį lygį, anksčiau skelbė „Bloomberg“.
Rusijos muitinės duomenys rodo, kad nuo 2021 m., manoma, nuolat mažėjo deklaracijų skaičius ir bendra metinė lustų tiekimo apimtis pagal svorį. Tai rodo, kad Rusija gali mokėti daugiau už prekes, nes didėja apribojimų apėjimo išlaidos, arba kad nuo karo pradžios pasikeitė Maskvos tiekiamų prekių rūšis.
Apibendrintuose duomenyse nepateikiama informacija apie kiekvienos siuntos turinį.
Rusija nustojo skelbti oficialius duomenis netrukus po invazijos į Ukrainą. Federalinė muitinės tarnyba elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime nurodė, kad laikinai neteikia duomenų apie užsienio prekybą.
Kyjivo ekonomikos mokykla anksčiau šį mėnesį pranešė, kad praėjusių metų sausio-spalio mėnesiais Rusija importavo 8,77 mlrd. dolerių vertės kovinių prekių, t. y. tik 10 proc. mažiau nei iki sankcijų įvedimo, o plačiau apibrėžtų svarbiausių gynybos pramonės komponentų importas siekė 22,23 mlrd. dolerių.
„Ginkluose, kurie kasdien pataiko į Kyjivą ir kitus miestus, ir toliau randama užsienio komponentų“, – sakoma pranešime.
