Paaiškino, kas ta „nešvari bomba“ ir kokį pavojų kelia

Ukrainos pareigūnai ne kartą paneigė Maskvos kaltinimus, o Kyjivo užsienio reikalų ministras pakvietė Jungtinių tautų ekspertus apsilankyti Ukrainoje, kad parodytų, jog neturi ko slėpti.

Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija antradienį pareiškime patvirtino, kad pakvietė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertus „atlikti patikrinimą“ Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Branduolinių tyrimų institute Kyjive bei Rytų kasybos ir perdirbimo gamykloje Žovti Vodyje Dnipropetrovsko srityje.

Kas yra nešvari bomba?

Nešvari bomba – tai ginklas, kuriame derinami įprastiniai sprogmenys, pavyzdžiui, dinamitas, ir radioaktyviosios medžiagos, pavyzdžiui, uranas. Ji dažnai vadinama ne valstybių, o teroristų ginklu, nes yra skirta baimei ir panikai skleisti, o ne kariniam taikiniui sunaikinti.

Ką sako Rusija?

Nepateikdama jokių įrodymų Maskva tvirtina, kad Ukrainoje yra mokslo įstaigų, kuriose saugomos technologijos, reikalingos nešvariai bombai sukurti. Rusija kaltina Kyjivą planuojant tokį ginklą panaudoti.

Rusijos gynybos ministerija spalio 24 d. surengtoje spaudos konferencijoje teigė turinti informacijos, kuri rodo, kad Kyjivas neva planuoja provokaciją, susijusią su nešvarios bombos susprogdinimu.

Pasak su informacija susipažinusio JAV pareigūno, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šiuos nepagrįstus teiginius išsakė spalio 23 d. kalbėdamasis su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. Panašius komentarus S.Šoigu taip pat išsakė savo kolegoms iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Ką sako kitos šalys?

Rusijos kaltinimus griežtai paneigė Ukraina, Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Europos Sąjunga ir NATO, kurios savo ruožtu apkaltino Maskvą mėginant surengti savo netikrą operaciją. Spalio 24 d. Baltieji rūmai pareiškė, kad „stebi, kaip tik gali“, bet kokį galimą pasirengimą panaudoti nešvariąją bombą Ukrainoje, tačiau nemato nieko, kas rodytų, kad toks ginklas netrukus bus panaudotas.

Ar nešvari bomba yra branduolinis ginklas?

Ne. Nešvarios bombos sprogimą sukelia įprastiniai sprogmenys. Branduolinio ginklo sprogimą sukelia branduolinė reakcija, pavyzdžiui, atominės bombos, kurias JAV numetė ant Japonijos per Antrąjį pasaulinį karą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Branduolinis sprogimas.

„Branduolinė bomba sukelia tūkstančius ar milijonus kartų galingesnį sprogimą nei bet koks įprastinis sprogmuo, kuris gali būti panaudotas nešvarioje bomboje“, – teigiama JAV vidaus saugumo departamento informaciniame biuletenyje.

Ar nešvarioje bomboje esanti branduolinė medžiaga mirtina?

JAV vidaus saugumo departamentas nurodo, kad mažai tikėtina, jog purvina bomba galėtų paskleisti pakankamai dideles radiacijos dozes, kurios „sukeltų tiesioginį poveikį sveikatai ar mirtį dideliam skaičiui žmonių“.

Teksaso valstijos sveikatos priežiūros departamentas paaiškina, kodėl.

Teigiama, kad norint pagaminti nešvarią bombą, galinčią skleisti mirtinas radiacijos dozes, reikėtų didelio kiekio švino ar plieno ekranų, kad medžiaga konstrukcijos metu nepražudytų jos kūrėjų.

Tačiau naudojant tokią apsauginę medžiagą bomba taptų didelių gabaritų ir ją būtų sunku perkelti ar dislokuoti, tikriausiai reikėtų sunkiosios įrangos ir nuotolinio valdymo įrankių, be to, Teksaso valstijos agentūros teigimu, tai apribotų radiacijos sklidimo mastą.

O kaip dėl radiacijos poveikio?

Pasak Teksaso sveikatos tarnybos, radiacija, kurią sukelia nešvari bomba, būtų panaši į tą, kuri gaunama atliekant dantų rentgeno nuotraukas.

„Tai panašu į uolos skaldymą. Jei kas nors į jus mestų didelį akmenį, tikriausiai skaudėtų ir tai gali sukelti fizinę žalą“, – aiškina tarnyba.

„Jei paimtų tą patį akmenį, suskaldytų jį į smėlio grūdelius ir tada mestų į jus smėlį, tikimybė, kad jis padarys jums realią žalą, būtų gerokai mažesnė.“

Pasak JAV vidaus saugumo departamento, radiacinės ligos sunkumui įtakos turi laikui bėgant patirta apšvita. Prevencinės priemonės gali būti tokios paprastos, kaip pasitraukimas iš sprogimo vietos.

„Net ir nedidelio atstumo nuėjimas nuo (sprogimo) vietos gali suteikti reikšmingą apsaugą, nes dozės galia smarkiai mažėja, kai atstumas nuo šaltinio mažėja“, – teigia sveikatos tarnyba.

Žmonėms taip pat rekomenduojama užsidengti nosį ir burną, eiti į patalpas, kad išvengtų dulkių debesies, išmesti drabužius į plastikinį maišelį ir švelniai nusiplauti odą, kad pašalintų teršalus.