Protestuose, skirtuose palestiniečiams palaikyti, vaisiai piešiami ant puslankių iš kartono. Arbūzo emodžiai pasirodo šalia Palestinos vėliavos rodomuose antraštėse socialiniuose tinkluose „TikTok“ ir „X“, o tūkstančiai „Instagram“ vartotojų pamėgo iliustraciją, kurioje pavaizduotas arbūzo gabalas, kurio sėklomis parašyta „nutraukti ugnį dabar“.
Šis vaisius auginamas Gazos Ruože ir Vakarų Krante, o jo spalvos yra tos pačios keturios – raudona, žalia, juoda ir balta – kaip ir Palestinos vėliavos. Palestiniečiai jau dešimtmečius jį naudoja kaip tapatybės ir pasipriešinimo simbolį, sakė 30 metų Amani Al-Khatahtbeh, skaitmeninio leidinio „Muslim Girl“ įkūrėja.
Nuo karo pradžios, sakė A.Al-Khatahtbeh, tai tapo daug plačiau suprantama. „Yra žmonių, kurie visiškai nesusiję su Palestina ir Izraeliu, bet jie vis tiek naudoja šį emodžį dėl to, ką jis simbolizuoja socialinėje žiniasklaidoje“, sakė ji.
Arbūzo atvaizdas yra vienas iš kelių simbolių, naudojamų kaip trumpinys aršiose socialinės žiniasklaidos diskusijose apie karą, tačiau jis yra subtilesnis nei Izraelio ir Palestinos vėliavų emotikonai ir hashtagai #IStandWithIsrael ir #FreePalestine – ir tai dažnai daroma sąmoningai.
Siejama su Palestinos vėliava
Arbūzo simbolis yra susijęs su Izraelio vykdomu Palestinos vėliavos draudimu Gazos Ruože ir Vakarų Krante, sakė Sascha Crasnow, Palestinos meno tyrinėtoja ir Mičigano universiteto Rezidencinio koledžo islamo meno dėstytoja. Ji pridūrė, kad tikslios detalės, kaip vaisius tapo tokiu simboliu, yra miglotos.
Kai kuriose istorijos versijose arbūzai buvo demonstruojami vietoj Palestinos vėliavos, kai 1967-1993 m. ji buvo faktiškai uždrausta, sakė S.Crasnow. 1993 m. „New York Times“ straipsnis, kuriame teigiama, kad palestiniečiai kažkada buvo suimti už arbūzų griežinėlių nešiojimąsi, buvo pakeistas, pažymint, kad šio pasakojimo negalima patikrinti.
Pagal kitą versiją arbūzai siejami su Slimano Mansūro ir kitų dviejų palestiniečių menininkų paroda, kurią, kaip teigiama, aštuntajame dešimtmetyje uždarė Izraelio kareiviai. 76 m. S.Mansūras neseniai elektroniniame laiške laikraščiui „The New York Times“ rašė, kad vienas Izraelio kareivis jiems liepė nieko nepiešti vėliavos spalvomis, įskaitant arbūzus.
„Jis norėjo išreikšti nepagarbą šioms spalvoms – raudonai, žaliai, juodai ir baltai – ir tam, ką jos simbolizuoja“, – sakė S.Mansūras. Jis teigė, kad pirmą kartą arbūzą nupiešė 1987 m. išleistai palestiniečių liaudies pasakojimų knygai.
S.Crasnow teigė, kad dėl abiejų istorijų arbūzai tapo Palestinos meno dalimi, pastebi laikraštis „The New York Times“.
Dailininkas Khaledas Hourani, 2007 m. sukūręs arbūzo vėliavos dizainą „Subjektyviam Palestinos atlasui“, teigė matęs, kaip jo kūrinys ir kiti arbūzo atvaizdai plinta sulig kiekvienu konflikto paūmėjimu.
„Menas yra šio konflikto dalis“, – sakė 57 metų Kh.Hourani, gyvenantis Ramaloje, Vakarų Krante. Jis pridūrė, kad karas nėra tik fizinis: „Tai susiję su kultūra, reprezentacija“.
Simboliai, įskaitant Dovydo žvaigždės vėrinį ir kafijos šaliką, buvo priimti už Artimųjų Rytų ribų kaip būdas išreikšti paramą žydams ir palestiniečiams karo metu. Arbūzo emodžis išpopuliarėjo tarp žmonių, palaikančių palestiniečius ir bandančių išvengti, jų teigimu, jų kalbos slopinimo socialinėje žiniasklaidoje.
Arbūzo simbolio naudojimas susitiprėjo per Izraelio ir Palestinos konflikto paaštrėjimą
Raudono ir žalio arbūzo gabalo emodžis buvo pristatytas 2015 m., o jo naudojimas socialinėje žiniasklaidoje išaugo per Izraelio ir Palestinos konflikto paaštrėjimą 2021 m., rašo „The Washington Post“. Dabar šis simbolis dažnai pasirodo šalia palestiniečius remiančių hashtagų ir paliaubas propaguojančių organizacijų, įskaitant „Žydų balsą už taiką“, pranešimuose.
„Arbūzą norima panaudoti tam, kad nebūtume cenzūruojami“, – sakė Manhatane gyvenantis 29 metų arabų kilmės amerikiečių menininkas Ridikkuluzas. Kadangi socialinės žiniasklaidos platformos greičiausiai neužgniauš diskusijų apie įprastą vaisių, sakė jis, emodžis gali „subtiliai prasiskinti kelią pro tą plyšį duryse“.
„Meta“, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“, spalio mėn. tinklaraštyje teigė, kad savo turinio politiką taiko vienodai ir kad „nėra jokios tiesos įtarimuose, jog sąmoningai slopiname balsą“. Šį mėnesį paskelbtoje „Human Rights Watch“ ataskaitoje teigiama, kad „Meta“ turinio moderavimo politika lėmė „sisteminę palestiniečius remiančių įrašų cenzūrą“.
Izraelio ir „Hamas“ karo metu išaugus šio simbolio žinomumui, arbūzo atvaizdai taip pat sulaukė dėmesio.
S.Crasnow teigimu, jei anksčiau arbūzo simbolio stiprumą lėmė tai, kad jis buvo nepastebimas, tai dabar, kai jis tapo labiau paplitęs, jo reikšmė gali pasikeisti.
„Užuot subversyviai signalizavęs žinantiems, jis tampa simboliu visiems kitiems: mes esame čia, – sakė ji. – Tai tampa platesniu simboliu, rodančiu, kiek daug žmonių dalyvauja šiame pasipriešinime.“
