Migrantų kelionė iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją – ne naujiena. Ši tendencija tai sustiprėja, tai atslūgsta daugiau nei dešimtmetį. 1999-aisiais Kalė duris atvėrė pirmasis migrantų priėmimo centras, tačiau padaugėjus pabėgėlių, 2002-aisiais jis uždarytas.
Taip pat seniai egzistuoja ir „Džiunglės“, daugiausiai dėmesio sulaukusios pastaraisiais metais, kai migrantų krizė ėmė krėsti visą Europą. Per tą laiką stovykloje atsirado paslaugų teikimo įstaigų, religinių pastatų, įsikūrė savotiškas miestelis.
Pabėgėlių gyvenimas Jungtinėje Karalystėje – ne rožėmis klotas
Jungtinės Karalystės gyventojų tarpe gajus mitas, kad prieglobsčio prašytojai iš Prancūzijos plūsta ieškodami geresnio gyvenimo. Prie tokios nuomonės formavimo neretai prisideda ir politikai. Premjeras Davidas Cameronas pernai pabėgėlius pavadino „spiečiumi žmonių, plaukiančių per Viduržiemio jūrą ir ieškančių geresnio gyvenimo“. Ministras pirmininkas tvirtino, kad auganti Britanijos ekonomika bei darbų gausa traukia ekonominius migrantus.
Prieglobsčio prašytojai negauna didžiulių pašalpų bei išmokų, daugumai jų neleidžiama dirbti bei suteikiami ne pačios geriausios kokybės būstai.
Iš tiesų prieglobsčio prašytojai šalyje negauna didžiulių pašalpų bei išmokų, daugumai jų neleidžiama dirbti bei suteikiami ne pačios geriausios kokybės būstai. Pabėgėlių taryba skelbia, kad daugumai prieglobsčio prašytojų Didžiojoje Britanijoje neleidžiama dirbti, tad jie priversti išgyventi iš Vyriausybės skiriamos paramos, kuri dažnu atveju tesiekia 5 svaro sterlingus (6,55 euro) per dieną.
Tyrimų duomenimis, dauguma atvykėlių iš neramumų kamuojamų šalių nežino nieko apie Europos šalyse galiojančius pašalpų įstatymus, tad netikslinga teigti, jog prieglobsčio prašytojai keliauja į Didžiąją Britaniją dėl finansinės naudos.
Šioje šalyje per savaitę pabėgėlis gauna apie 37 svaro sterlingus (48,50 euro). Tuo tarpu Prancūzijoje, kurioje įsikūrusi „Džiunglių“ stovykla, mokama kiek daugiau nei 56 svaro sterlingai (73,41 euro) per savaitę. Vokietijoje ir Švedijoje, populiariausiose šalyse, į kurias traukia prieglobsčio prašytojai, valstybė juos remia atitinkamai 35 ir beveik 37 svaro sterlingais (45,88 – 48,50 euro) per savaitę.
Taip pat klaidingai manoma, kad prieglobsčio prašytojai „be eilės“ gauna socialinį būstą ir taip kenkia socialiai remtinoms šeimoms iš Didžiosios Britanijos. Pabėgėliai neturi pasirinkimo teisės, kur gyventi, jie laukia taip pat, kaip kiti, ir beveik visais atvejais gauna sunkiai išnuomojamus būstus, tai yra tuos, kuriuose niekas kitas nenori gyventi.
Į Didžiąją Britaniją – ne visada savo noru
„Džiunglėse“ gyvena apie 3 tūkst. pabėgėlių, kas naktį bandančių įšokti į traukinius ar sunkvežimius, važiuojančius į Didžiąją Britaniją. Kai kurie šalis jungiantį 31 km ilgio eurotunelį ryžtasi pereiti pėsčiomis taip rizikuodami savo gyvybe.
Bandant išsiaiškinti, kodėl Kalė stovyklos gyventojai siekia patekti būtent į Jungtinę Karalystę, atliktas ne vienas tyrimas bei apklausa, kurie pateikė netikėtų rezultatų.
Vienos apklausos duomenimis, būtent į Didžiąją Britaniją iš neramumų kamuojamų šalių atvykti pasirinko mažiau nei trečdalis respondentų. Šį norą lėmė dvi priežastys: šalyje apsistoję draugai bei giminaičiai arba tikėjimas, kad šioje šalyje bus gerbiamos pabėgėlių žmogaus teisės.
Įtakos apsisprendimui neretai turi ir istorinės aplinkybės. Pabėgėliai iš buvusių Anglijos kolonijų dažniau linkę atvykti į Didžiąją Britaniją. Buvusiose kolonijose dažnai tebekalbama ta pačia kalba, laikomasi panašių tradicijų, kaip ir kolonijinėje valstybėje, tad imigrantai įsitikinę, kad jiems bus lengviau integruotis.
Dėl šio istorinio ryšio labiau tikėtina, kad pabėgėliai turi artimųjų pasirinktose šalyse. Taip pat neretai manoma, kad buvusi kolonijinė valstybė tebėra įsipareigojusi rūpintis buvusių kolonijų piliečiais.
Dauguma pabėgėlių turėjo mažai arba jokių žinių apie Jungtinę Karalystę bei kitas Europos šalis.
Likę respondentai patys nesirinko šalies, kurioje prašys prieglobsčio. Dauguma pabėgėlių turėjo mažai arba jokių žinių apie Jungtinę Karalystę bei kitas Europos šalis.
Sprendimą, į kurią šalį keliauti, už daugelį priėmė žmonių gabentojai, už didžiulį atlygį padedantys išvykti iš gimtinių į Europą. Kai kurie pabėgėliai tik atvykę į Didžiąją Britaniją sužinojo, kur jie yra.
Pabėgėliai laikomi nelegaliais imigrantais
Internete plintant video įrašams apie į tarptautinių reisų vairuotojų sunkvežimius ar traukinius prie eurotunelio šokinėjančius pabėgėlius, ne visada aišku, kodėl jie taip elgiasi, jei yra prieglobsčio prašytojai.
Didžiosios Britanijos įstatymuose nurodoma, kad vizos ar leidimo neturintis atvykėlis laikomas nelegaliu imigrantu, nepriklausomai nuo to, iš kur jis atkeliavo ir koks yra jo tikslas. Teisiniu požiūriu pabėgėliai užpildę prieglobsčio prašymo dokumentus ar ne negali būti įleidžiami į šalį, kol jų statusas nepatvirtintas. Iš „Džiunglių“ imigrantai sprunka neiškęsdami gyvenimo sąlygų.
Padidėjus migrantų antplūdžiui Didžioji Britanija sustiprino apsaugą prie su Prancūzija jungiančio tunelio. Taip pat „Džiunglių“ stovykla bei Kalė uostas aptvertas spygliuotomis tvoromis, o laivų bei skrydžių kompanijoms, gabenančioms nelegalius imigrantus, padidintos baudos.
Pačioje Didžiojoje Britanijoje sugriežtintos sąlygos gauti prieglobsčio prašytojo ar pabėgėlio statusą, tačiau tai daroma jau keletą metų, ne kilus didžiajai pabėgėlių bangai. Šiuo metu pabėgėlio statusas Jungtinėje Karalystėje suteikiamas apie 40 proc. prašančiųjų.
Lamanšo sąsiaurio, jungiančio Prancūziją su Didžiąja Britanija prieigose ir prie įėjimų į eurotunelį nuolat budi pareigūnai, kuriems kartais tenka tramdyti riaušes ar stabdyti nelegalius migrantus.
Vyriausybės teigimu, sieną kirsti bandantys prieglobsčio prašytojai suimami ir deportuojami į tėvynes be leidimo grįžti į Jungtinę Karalystę. Tuo tarpu pačioje stovykloje ne kartą lankęsis ir su pabėgėliais bendraujantis fotografas Philippe'as Huguenas tvirtina ką kitą.
Savo tinklaraštyje vyras rašo, kad pareigūnams nepakanka vietų migrantų sulaikymo centruose, tad sučiupę pažeidėjus uoste ar prie tunelio pavežę juos kiek atokiau tiesiog paleidžia. Sieną kirsti bandantys pabėgėliai, kurie jau užpildė prašymus gauti leidimą gyventi Didžiojoje Britanijoje, pagal įstatymus negali būti deportuojami, kol nesulauks nuosprendžio dėl savo likimo.