1. Pabėgėliai Turkijoje
Nors labiausiai dėl pabėgėlių aimanuoja Europa, ES pasiekiančių pabėgėlių skaičius – juokingai mažas, palyginus su tuo, kiek jų priima viena Turkija, esanti Sirijos pašonėje. Šalis jau priglaudusi daugiau nei 2,6 mln. Sirijos pabėgėlių – iš maždaug 4,7 mln., pabėgusių iš Sirijos nuo pilietinio karo joje pradžios.
Pabėgėlių pastogei ir maistui Ankara jau išleidusi 8,5 mlrd. JAV dolerių, ir tai – sunki našta šalies finansams. Todėl kai ES pasiūlė Turkijai 3 mlrd. JAV dolerių ir bevizį režimą į ES vykstantiems Turkijos piliečiams, mainais už tolimesnį pabėgėlių priglaudimą ir jų srauto į Europą pristabdymą, Ankara nedvejodama sutiko.
Tačiau geriausiu atveju tai – laikinas sprendimas. Tikrojo pabėgėlių krizės sprendimo reikia ieškoti kitoje Turkijos sienos su Sirija pusėje.
2. Turkijos karas Sirijoje
Turkija puikiai žino, kad pabėgėlių srautą sustabdyti galima tik sustabdžius karą Sirijoje. Tai – viena priežasčių, kodėl Ankara prisijungė prie mėginimo sustabdyti Basharą al Assadą ir „Islamo valstybę“.
Kita priežastis – Turkijos valdžiai nerimą kelia su IS ir B.al Assadu taip pat kovojančių kurdų separatistų pergalės. Turkijos istorija su kurdų mažuma – sudėtinga ir dažnai nuspalvinta smurto. Per pastaruosius 30 metų žuvo daugiau nei 40 tūkst. žmonių per susirėmimus tarp turkų ir kurdų.
Ankara nerimauja, kad Sirijos kurdų, kuriuos remia JAV, laimėjimai pakurstys nacionalistines kurdų svajas Turkijos teritorijoje.
Ankara nerimauja, kad Sirijos kurdų, kuriuos remia JAV, laimėjimai pakurstys nacionalistines kurdų svajas Turkijos teritorijoje. Blogiausias scenarijus Ankarai – kad kurdai Sirijos valstybės likučiuose susikurs autonomišką valstybę.
Dėl to Turkija skiria žymiai daugiau jėgų kovai su kurdais Sirijoje, o ne su B.al Assadu ar IS. Praėjusios savaitės pradžioje ji dar labiau suintensyvino kurdų pajėgų netoli Turkijos sienos apšaudymą. Kurdų teroristai davė atsaką.
3. Turkijos karas namuose
Praėjusios savaitės trečiadienio vakare sprogmenų prikimštas automobilis buvo detonuotas, kai pro šalį važiavo Turkijos karinis sunkvežimis su kariais. 28 žmonės žuvo, 20 jų – karinis personalas.
Ketvirtadienį buvo atakuotas dar vienas karinis konvojus – pietrytiniame Dijarbakyro mieste bomba užmušė šešis karius. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iškart pareiškė, kad tai – Sirijos kurdų, kurie gavo logistinę paramą iš jau Turkijoje veikiančių kurdų kovotojų, darbas.
Per pastaruosius septynis mėnesius trijuose Turkijos miestuose įvykdyti trys savižudžių susisprogdinimai, per kuriuos žuvo apie 150 žmonių. Nors Turkijos kaimynystėje – Sirijoje – verda aršus karas, jis grėsmingai išsilieja ir į pačios Turkijos teritoriją bei reikalauja Turkijos piliečių aukų.
4. Turkijos vidaus politika
Atrodytų, didėjantis smurtas Turkijoje turėtų mažinti prezidento R.T.Erdogano populiarumą. Tačiau jis ir jo „Teisingumo ir plėtros“ partija (AKP) parodė, kad nerimą dėl saugumo gali puikiai paversti politine parama sau.
Birželio mėnesį pirmą kartą per 13 metų AKP parlamente prarado absoliučią daugumą. Tuomet pasienio mieste Suruče susisprogdino IS savižudis, taip priversdamas R.T.Erdoganą paskelbti karą IS ir prisijungti prie karo Sirijoje.
Toks griežtas atsakas teroristams pakėlė jo partijos reitingus. R.T.Erdoganas paskelbė išankstinius rinkimus lapkričio mėnesį. „Būsiu arba aš, arba chaosas“, – aiškino prezidentas, ir turkai patikėjo jo žodžiais.
AKP atsikovojo absoliučią daugumą – rezultatus nuo birželio mėnesio pagerino beveik 9 proc.
Populiarumo išaugimas po teroristinės atakos yra suprantamas, rašo I.Bremmeris. Tačiau nepertraukiama jėga grindžiama kampanija – jau kas kita. Kiekvienas sprogimas Turkijoje artina prie pastarosios.
5. Turkijos užsienio politika
Sirija sukomplikavo ir Turkijos diplomatinius ryšius. Prieš tris mėnesius Turkija numušė Rusijos karo lėktuvą, kuris įskrido į jos oro erdvę.
Šis incidentas sukėlė milžinišką įtampą ir net pavojų, kad NATO gali būti įtraukta į tiesioginę konfrontaciją su Rusija. Laimei, šaltas protas nugalėjo, tačiau įtampa tarp Maskvos ir Ankaros išliko ypač didelė.
Turkija yra spaudžiama – pabėgėlių, Europos, kurdų Turkijoje, kurdų Sirijoje, Rusijos ir JAV.
Maskva paskelbė sankcijas Ankarai, kurios, ekonomistų skaičiavimais, Turkijai gali kainuoti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių.
Kurdų Sirijoje apšaudymas taip pat nepadeda Turkijos santykiams su JAV. Vašingtonas Sirijoje stipriai kliaujasi kurdais kaip bene vieninteliais, kurie realiai gali mesti iššūkį IS. Atakavimas vienos vos iš keleto grupuočių, kurios pelno pergales prieš IS, nepadės Turkijai baigti karo Sirijoje ir nepadės sustabdyti pabėgėlių srauto (kas labiausiai rūpi Europai).
Visa tai rodo, kad Turkija yra spaudžiama – pabėgėlių, Europos, kurdų Turkijoje, kurdų Sirijoje, Rusijos ir JAV. Turkija nebėra ta regioninė galybė, kokia buvo prieš penkerius metus, rašo I.Bremmeris. Jeigu Ankara nebus atsargi, ji bus taip įvelta į chaotiškas karo Sirijoje pasekmes, kad jau dabar esanti sujaukta situacija taps dar pavojingesne.
