Pabėgėlių krizę Turkija išnaudoja saviems tikslams?

Turkija turi galimybių ir jau dabar priima apie 3 mln. pabėgėlių, bet dėl įvairių priežasčių, ypač politinių, imasi tik labai ribotų veiksmų, LRT radijui sako Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala.
Paskutinė stotelė prieš Europą
Paskutinė stotelė prieš Europą / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Natūralu, kad Turkija turi savo politinių tikslų ir siekia išnaudoti tas derybas su Europos Sąjunga ne tik norėdama gauti didesnę paramą tam, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos (Europa žada apie milijardą eurų jau dabar). Kartu siekiama paspartinti labai ilgai trunkančias ir iki šiol nesėkmingas Turkijos derybas dėl stojimo į ES“, – pastebi politologas.

L.Kojala: tai – signalas kriminalinėms grupuotėms

Anot jo, didelė dalis į Turkiją atvykstančių žmonių negauna pabėgėlio statuso ir kartu pabėgėliams tenkančių garantijų: pragyvenimo sąlygų, galimybių integruotis į darbo rinką, laikyti tą šalį savo pagrindiniu tikslu, o ne tik tarpine stotele keliaujant į Europą.

Europa tikisi, kad Turkija bus atsakingesnė ir svetingesnė pabėgėliams, taps ta stotele, kur didžioji pabėgėlių dalis galėtų apsistoti ilgesniam laikui, nebesiekdami vykti į ES.

„Matyt, šiuo atveju Europa tikisi, kad Turkija bus atsakingesnė ir svetingesnė pabėgėliams, taps ta stotele, kur didžioji pabėgėlių dalis galėtų apsistoti ilgesniam laikui, nebesiekdami vykti į ES. O Turkija, išnaudodama derybinį svertą, bandys pasiekti kitų politinių tikslų“, – mano L.Kojala.  

Paklaustas, ar dabartinė operacija prieš nelegalių migrantų gabentojus yra apsisaugojimo nuo migrantų antplūdžio priemonė, ar vis dėlto bandymas užkirsti kelią tiems, kurie nelegaliai gabena žmones, analitikas svarsto, kad, matyt, siekiama abiejų tikslų. Tik reikėtų suprasti, pastebi jis, kad būtent šios operacijos ir šio operacijos etapo mastai ir tikslai riboti: „Tai tėra lašas jūroje sprendžiant esminę problemą, ką daryti su išaugusiais pabėgėlių srautais ir kriminalinėmis grupuotėmis, kurios iš to lobsta ir yra suinteresuotos tęsti savo veiklą.“

Kaip teigia L.Kojala, kliūčių yra gana daug, o galimybės ribotos – yra tik šeši laivai. „Faktas, kad kol kas apsiribojama ES ir tarptautiniais vandenimis, irgi rodo, kad vis dėlto tai nebus efektyviausias būdas. Tai galbūt signalas kriminalinėms grupuotėms, kad ES imasi priemonių“, – pastebi jis.

Be to, priduria analitikas, kelias iš Libijos per Viduržemio jūrą į Italiją lėmė tik maždaug penktadalį pabėgėlių, kurie dabar atvyko į Europą, srautų: „Didysis srautas keliauja per Turkiją, kur yra gerokai mažesnis ruožas vandens, skiriantis nuo ES. Akivaizdu, kad problemą turėtų spręsti ilgalaikės priemonės arba visas priemonių kompleksas. Šiuo atveju tai mažas indėlis į bendrą problemos sprendimą.“

E.Jankevičius: planuojamas ir trečias etapas

Graikijoje esantis vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sako, kad, ES pradėjus karinę operaciją Viduržemio jūroje prieš migrantų gabentojus, bus galima sulaikyti įtariamuosius. Bendrijos politikai yra patvirtinę galimybę panaudoti karinę jėgą prieš migrantų prekeivius, įskaitant laivų konfiskavimą.

„Pirmas etapas jau baigėsi. Pradžioje buvo vykdoma žvalgybinė misija prieš žmonių gabentojus. Kartu su šia operacija „Europolas“, „Interpolas“ ir kitos specialiosios tarnybos identifikavo tūkstančius žmonių, galimai susijusius su nelegalia žmonių kontrabanda. Šioje operacijoje dalyvavo apie 1 300 žmonių“, – LRT radijui sako E.Jankevičius.

Operacijos metu ES jūrų pajėgos galės įlipti į laivus, juos apieškoti, sulaikyti, nukreipti prie kranto ir išlaipinti žmones, o vėliau tuos laivus sunaikinti, jei bus įtarta, kad jie naudojami žmonių kontrabandai.

Dabar, teigia viceministras, Viduržemio jūros regione, Graikijos ir Italijos teritoriniuose vandenyse, gabentojams bus smogta pačiu nepriimtiniausiu jiems būdu, nes Politinio ir saugumo komitete spalio 7 dieną pritarta pradėti naują misijos etapą „Sophia“ (toks vardas buvo duotas ir kūdikiui, gimusiam operacijoje dalyvaujančiame laive, kuris išgelbėjo jo motiną 2015 m. prie Libijos krantų).

„Šios operacijos metu ES jūrų pajėgos galės įlipti į laivus, juos apieškoti, sulaikyti, nukreipti prie kranto ir išlaipinti žmones, o vėliau tuos laivus sunaikinti, jei bus įtarta, kad jie naudojami žmonių kontrabandai ar prekybai atviroje jūroje, žinoma, laikantis tarptautinės teisės. Šiuo metu ES yra vieninga kaip niekada ir yra pasiryžusi pradėti šiuos bei kitus veiksmus siekiant mažinti nelegalios migracijos mastą“, – tvirtina E.Jankevičius.

Jo teigimu, sulaikytiems žmonių gabentojams bus pareikšti įtarimai ir pradėtos bylos: „Kadangi operacija vyks teritoriniuose Graikijos ir Italijos vandenyse, šiame operacijos etape bus grąžinami ir išlaipinami žmonės prie Graikijos ir Italijos krantų, tačiau tie žmonės, kurie yra laive (vairavo laivą ar organizavo pačią operaciją), bus sulaikomi, o vėliau patys laivai sunaikinami.“

Be to, pabrėžia E.Jankevičius, ES planuoja ir trečią etapą, tik jam turi pritarti Jungtinės Tautos ir turi būti išspręsti tam tikri keblumai. „Bet, jei bus pritarta trečiam operacijos etapui, tie laivai bus gaudomi Libijos teritoriniuose vandenyse“, – teigia viceministras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų