Bent 2 tūkst. migrantų naktį pateko į Serbiją iš Makedonijos, kuri praėjusią savaitę paskelbė nepaprastąją padėtį dėl daugybės atvykėlių, plūstančių į šalį per sieną su Graikija.
Mažiausiai 7 tūkst. žmonių, tarp jų daug moterų su kūdikiais ir mažais vaikais, daugiausiai pabėgėlių iš žiauraus karo krečiamos Sirijos, buvo užregistruoti Serbijoje, kuriai šis antplūdis tapo sunkiai pakeliama našta.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiks tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi susitvarkyti su precedento neturinčiu nuo karo, persekiojimų ir skurdo bėgančių žmonių antplūdžių, kuris daugelio įvardijamas kaip didžiausia pabėgėlių krizė per pastaruosius 50 metų.
ES sienų apsaugos agentūra „Frontex“ praeitą savaitę nurodė, kad praeitą mėnesį prie Bendrijos sienų buvo susitelkęs rekordinis migrantų skaičius – 107 tūkst. žmonių. Vien praeitą savaitę į Graikiją atvyko 20,8 tūkst. žmonių.
Daugelis jų mėgina per Graikiją patekti į Makedoniją, todėl Skopjė trims dienoms uždarė sieną, o policija naudojo kurtinamąsias granatas ir gumines lazdas, mėgindama neleisti šimtams pabėgėlių mėginti prasiveržti per spygliuotų vietų užtvaras, bet vėliau turbūt nusprendė įsileisti visus norinčius.
Italijos pareigūnai sakė, kad šalies pakrančių sargyba vien šeštadienį išgelbėjo 4,4 tūkst. migrantų, plaukusių 22 laivais Viduržemio jūroje. Manoma, kad tas per vieną dieną evakuotų migrantų skaičius yra didžiausias per daugelį metų.
Italijos pareigūnai sakė, kad šalies pakrančių sargyba vien šeštadienį išgelbėjo 4,4 tūkst. migrantų, plaukusių 22 laivais Viduržemio jūroje. Manoma, kad tas per vieną dieną evakuotų migrantų skaičius yra didžiausias per daugelį metų.
„Turi atsirasti naujas postūmis, kad būtų įgyvendinama tai, kad buvo nutarta“, – sakė vienas šaltinis Prancūzijos prezidentūroje, turėdamas omenyje birželį priimtus ES sprendimus, turinčius padėti spręsti šią krizę.
„Padėtis pati neišsispręs“, – sakė šaltinis, pridūręs, kad Europos Sąjungos priimami sprendimai „yra nepakankami, nepakankamai spartūs ir neatitinkantys iškeltų uždavinių“.
Prieglobsčio ieškantys žmonės plūsta ne vien iš karo zonų, tokių kaip Sirija, bet ir iš Pietryčių Europos šalių, kuriose nevyksta kariniai konfliktai – tokių kaip Albanija, Serbija ir Kosovas. Dėl to stiprėja raginimai kurti vieningesnį atsaką, turintį suvaldyti šį antplūdį.
Prancūzija ir Vokietija ragina Briuselyje sudaryti šalių, kurių piliečiai nebūtų laikomi prieglobsčio ieškotojais, išskyrus išskirtinius pavienius atvejus, sąrašą.
A.Merkel ketvirtadienį vyks į Vieną, kur susitiks su Balkanų šalių, tarp jų Albanijos ir Kosovo, lyderiais, siekdama išsiaiškinti, kodėl „tiek daug tūkstančių žmonių atvyksta iš tų valstybių“, sakė jos atstovas Steffenas Seibertas.
A.Merkel ketvirtadienį vyks į Vieną, kur susitiks su Balkanų šalių, tarp jų Albanijos ir Kosovo, lyderiais, siekdama išsiaiškinti, kodėl „tiek daug tūkstančių žmonių atvyksta iš tų valstybių“, sakė jos atstovas Steffenas Seibertas.
Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai stengsis padėti greičiau įkurti pabėgėlių priėmimo centrus Graikijoje ir Italijoje, kurioms tenka didžiausia šios krizės našta. Tuose centruose būtų nustatoma, kurie atvykėliai yra teisėti prieglobsčio ieškotojai, o kurie – neteisėti migrantai.
„Kol nėra tų priėmimo centrų ir kol nėra vidinio solidarumo ES viduje, migrantų grąžinimas, kuris atgrasytų naujus atvykėlius, nevyks“, – sakė vienas prancūzų šaltinis.
Tuo tarpu Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni perspėjo, kad gilėjanti krizė gali sukelti didelę grėsmę Europos „sielai“.
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis savo ruožtu sakė, kad keturiskart padidėjęs jo šalyje prieglobsčio prašančių žmonių skaičius, kuris šiemet tikriausiai išaugs iki 800 tūkst., yra didžiausiais „iššūkis valstybei nuo jos pakartotinio suvienijimo“ 1990 metais.
