Laidoje pasakota ir apie Bratislavoje vykusią daugiatūkstantinę dešiniųjų demonstraciją prieš pabėgėlių priėmimą ir gresiančią Slovakijos islamizaciją. Demonstrantai plakatuose kaltino ES išdavyste, Briuselio diktatą vadino netgi blogesniu už Maskvos. Pagaliau ir Slovakijos užsienio reikalų ministrė stojo demonstrantų pusėn, pasisakydama prieš privalomą pabėgėlių paskirstymą ES valstybėms.
Demonstrantai plakatuose kaltino ES išdavyste, Briuselio diktatą vadino netgi blogesniu už Maskvos. Pagaliau ir Slovakijos užsienio reikalų ministrė stojo demonstrantų pusėn, pasisakydama prieš privalomą pabėgėlių paskirstymą ES valstybėms.
Baltijos valstybėms priekaištauta, kad jos laukia solidarumo iš Vakarų, šaukdamosi jų pagalbos nuo galimos Maskvos agresijos, o pačios solidarumo demonstruoti neskuba, veikdamos pagal savotiškai suprastą santykių Europos Sąjungoje principą: tik imti, o ne duoti.
Rytų Europos solidarumo klausimu Vokietijos radijuje kalbintas lenkų publicistas Adamas Krzeminskis aiškino, kad anksčiau Sovietų Sąjungos įtakos zonoje buvusios šalys per pastaruosius 25 laisvės metus nesusidūrė su pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ar Azijos problematika. Be to, šios šalys galynėjosi su visai kitomis problemomis – su socialiniais lūžiais ir transformacijomis, užgriuvusiomis po taikių revoliucijų.
Ypač dažnai Vokietijos politikų bei žiniasklaidos kritikos strėlės skrieja Vengrijos pusėn. Tačiau Vengrija nepajudinamai laikosi savo kurso. Pirmadienį pasienyje su Serbija ji pradėjo statyti 175 km ilgio tvorą, turėsiančią pabėgėliams užkirsti kelią į ES. O praėjusią savaitę vyriausybė priėmė sprendimą iškelti pabėgėlius iš miestų ir apgyvendinti juos atokiose vietose palapinių stovyklose, kad netrikdytų šalies gyventojų.
Reaguodamas į tai, dienraštis „Frankfurter Rundschau“ piktinosi: „Budapešte valdžioje sėdi ksenofobai, rasistai, antisemitai, o Europa žiūri nieko nedarydama. Reikia kalbėti ne apie Graikijos, o apie Vengrijos pašalinimą iš Europos Sąjungos“, – karščiavosi dienraščio korespondentas.
Bando ginti
Budapešte valdžioje sėdi ksenofobai, rasistai, antisemitai, o Europa žiūri nieko nedarydama. Reikia kalbėti ne apie Graikijos, o apie Vengrijos pašalinimą iš Europos Sąjungos, – karščiavosi dienraščio korespondentas.
Dienraštis „FAZ“, priešingai, perspėja neskubėti kaltinti Rytų Europos šalių ir ragina Vakarus susilaikyti nuo bandymų perauklėti juos multikultūrine dvasia.
„Su Vengrija ir Baltijos valstybėmis yra panašiai kaip ir su rytų vokiečiais: jie įtarinėjami esą nusistatę prieš kitataučius, nuo ko juos, esą, būtina atpratinti. Tačiau užmirštama, kad tai yra ilgą laiką svetimų valdytos arba netgi sistemiškai rusifikuotos šalys, ir kad toji patirtis įdiegė jose baimes, nežinomas Vakarams.
Be to, Baltijos valstybių atveju pamirštama ir ta aplinkybė, kad integruodamos rusų tautybės gyventojus, jos pasiekė kur kas daugiau nei kai kurios Vakarų Europos šalys, įjungdamos į savo visuomenes jose gyvenančius kitataučius“, – pastebi dienraščio komentatorius Jasperas von Altenbockumas.
Kritikuodama pabėgėlių besikratančius rytų europiečius, vokiečių žiniasklaida sunerimusi dairosi ir į savąją visuomenę, kurioje reiškiasi vis daugiau nepasitenkinimo vyriausybės vykdoma pabėgėlių politika. Tiesa, Vokietijoje netrūksta privačių asmenų ir nevyriausybinių organizacijų, aktyviai ir operatyviai remiančių pabėgėlius.
Tiesa, Vokietijoje netrūksta privačių asmenų ir nevyriausybinių organizacijų, aktyviai ir operatyviai remiančių pabėgėlius.
Tačiau vis dažniau pasitaiko ir spontaniško nepasitenkinimo protrūkių, nusirita protesto bangos, kai keli šimtai pabėgėlių apgyvendinami tiesioginėje kaimynystėje esančiame pastate. Arba kai gyventojams tampa nebeprieinamos sporto salės, nes jose įkurdinami pabėgėliai. Kai, tarkim, neatsiklausus gyventojų Hamburgo parke arba prie Hamburgo sporto klubo futbolo stadiono įrengiamas palapinių miestelis.
Atsakingos tarnybos vėliau atsiprašė protestuojančių Hamburgo gyventojų, kad nebuvo jų atsiklausta, bet drauge ir parengė juos naujiems netikėtumams: kai kasdien į miestą atvyksta po 300 pabėgėlių, neįmanoma jų paskirstyti taip, kad miesto gyventojams jie liktų nematomi. „Mes juos matysim“, – sakė Hamburgo miesto savivaldybės atstovė Johanna Westphalen.
