Šis žingsnis neabejotinai dar labiau paaštrins nesutarimus tarp Briuselio ir trijų svarbių rytinių Bendrijos narių – Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos.
„Europos Komisija šiandien nusprendė paduoti Čekiją, Vengriją ir Lenkiją į ES Teisingumo Teismą už jų teisinių įpareigojimų dėl perkėlimo nevykdymą“, – sakoma Bendrijos aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos pranešime.
Budapeštas, Varšuva ir Praha jau kuris laikas kovoja su Briuseliu dėl prieštaringai vertinamos pabėgėlių perkėlimo sistemos. Pagal šią laikiną sistemą siekiama paskirstyti daugiausia Graikijoje ir Italijoje įstrigusius pabėgėlius po kitas ES šalis.
Sistema buvo pristatyta dar 2015 metais, tačiau Vengrija nepriėmė nė vieno pabėgėlio. Lenkija vengrų pavyzdžiu pasekė 2015-ųjų gruodį, o į Čekiją pabėgėliai neperkeliami nuo praėjusių metų rugpjūčio.
Anksčiau šiais metais ES Teisingumo teismas atmetė Vengrijos ir Slovakijos skundą dėl esą nelegalios pabėgėlių perkėlimo kvotų sistemos. Iki šiol perkelta apie 32 tūkst. žmonių.
Pristatė migracijos politikos gaires
Tuo metu Europos Komisija, rengdamasi gruodžio 14 d. ES viršūnių susitikimui, kuriame bus svarstomi ir su migracija susiję klausimai, pristatė siūlomas politinių veiksmų gaires.
Gairės esą skirtos padėti iki 2018 metų birželio pasiekti visuotinį susitarimą dėl būsimos tvarios migracijos politikos.
Komisija pranešime skelbia, kad „vykdant koordinuotus veiksmus pavyko suvaldyti labai nestabilią padėtį ir 2017 metais 63 proc. sumažinti neteisėtai į ES atvykusių asmenų skaičių“.
„Vis dėlto ateities tendencijos ir tokie veiksniai kaip klimato kaita, ES ir jos kaimyninių šalių saugumas ir demografinė padėtis, verčia manyti, kad migracijos problema dar kelis dešimtmečius išliks aktuali“, – priduriama pranešime.
Komisija siūlo „skubiai pertvarkyti ES bendrą Europos prieglobsčio sistemą“, taip pat – „stiprinti partnerystę su trečiosiomis šalimis“.
Šis pasiūlymas tikriausiai sulauks karštų ginčų, kadangi valstybėms narėms siūloma „iki 2019 m. gegužės mėn. priimti dar 50 tūkst. pažeidžiamų pabėgėlių“.
„Kita vertus, valstybės narės taip pat turi užtikrinti ES neturinčių teisės likti asmenų sklandų ir veiksmingą grąžinimą ir readmisiją“, – priduria Komisija, taip pat raginanti didinti migracijos politikos išorės priemonių finansavimą.
