Kaip gyventi pabėgėlių stovykloje?
Nuo 2015 metų neadekvatų socialinį elgesį daugiausia demonstruoja vieniši pabėgėliai. 2016 metų liepą 17-os metų afganas Bavarijos traukinyje užpuolė šeimą iš Honkongo. Vos prieš kelias savaites afganas prieglobsčio prašytojas buvo sulaikytas už jaunos studentės, aukšto Europos Sąjungos pareigūno dukters, nužudymą Freiburge.
Įtariamasis kalėdinės mugės teroristas (jei tai jis) taip pat yra jaunas – vos 23 metų. Kai jis atvyko į Berlyną, jis buvo apgyvendintas kartu su kitais 3 tūkst. žmonių sename Tempelhof oro uosto angare. Sugrūsti kartu jie laukia sprendimo – gaus pabėgėlio statusą ar ne.
Neilgai gyventi tokiomis sąlygomis veikiausiai yra įmanoma. Bet daug pabėgėlių tose laikinose stovyklose praleidžia daugiau nei metus daugiausia dėl prastos Berlyno administracijos. Dar 2014 metais žmonės būriavosi prie „LaGeSo“ biuro, kuris yra atsakingas už sprendimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Jiems tenka laukti kelias savaites, kad galėtų vien tik užpildyti prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Sprendimas dažniausiai priimamas tik po mėnesių, o kartais ir po metų.
Tie, kurie gauna pabėgėlio statusą, privalo palikti pabėgėlių stovyklą ir ieškoti būsto. Jį iš dalies finansuoja Berlyno miestas. Tiesa, problema yra ta, kad butą susirasti pabėgėliui yra pakankamai sunku.
Kur dėtis palikus stovyklą?
Kai Berlynas buvo vis dar „pigus, bet seksualus“, miestas pardavė didžiąją dalį savo socialinio būsto, kad išbristų iš skolų. Protingiausi investuotojai supuolė į pelningiausius gyvenamuosius rajonus. Anksčiau prastomis laikytos gyvenvietės, tokios kaip Kreuzbergas, Friedrichshain ar Prenzlauer Berg tapo „hip“ rajonais ir kainos jose pakilo.
Visi, ieškantys būsto, dabar turi siuntinėti laiškus, įrodinėdami, kad jie neturi skolų, pageidautinas ir pasiturinčio giminaičio laiškas, laiduojantis už būsto ieškantį žmogų. Normalu, kad į vieną butą pageidauja pakliūti net 30 interesantų.
Taigi stovyklą palikęs pabėgėlis turi labai nedidelius šansus susirasti gyvenamąjį plotą. O Berlynas praranda galimybę integruoti naujoką mieste.
Tačiau žmonės yra linkę identifikuoti save kaip bendruomenės narį, o tie, kurie mėnesių mėnesius gyvena atokiose pabėgėlių stovyklose ir nemato perspektyvų svetimoje kultūroje, kurie dėl pabėgimo iš namų jaučiasi traumuoti, kuriems nepavyksta lengvai pritapti svetimoje aplinkoje, tampa lengvu grobiu radikaliems ideologams.
Taip „Islamo valstybei“ ir kitoms kriminalinėms grupuotėms, kaip kad per praėjusius Naujuosius metus moteris Kelne prievartavusiai gaujai, susiklosto itin palankios aplinkybės naujiems pasekėjams verbuoti. Žinoma, dauguma pabėgėlių atsilaiko. Tačiau užtenka vieno individo, kad kiltų masinė žiniasklaidos isterija ir visos Vakarų vertybės būtų supurtytos.
Vienišas vilkas ir priklausomybė grupei
Vienišo vilko teroristo išpuolis kartu su pelno godžia žiniasklaida sukuria momentinį efektą – pabėgėliams, o veikiausiai ir apskritai užsieniečiams Vokietijoje, itin svarbi tampa priklausomybė grupei. Kuo mažiau kontrolės ir saugumo gali pasiūlyti valdžia, tuo dažniau vietiniai gręžiasi į dešiniųjų populistų partijas.
Kuo mažiau prieinamo būsto ir pajamingų darbo vietų, tuo drąsiau į kovą su atvykėliais kyla senų pažiūrų žmonės. Vietos žmonių simpatijos neturintys senamadiškai mąstantys pralaimėtojai prieš trečiojo pasaulio pralaimėtojus – jie yra priešpastatomi vienas kitam tiek dešiniųjų radikalų, tokių kaip Vokietijos AfD, tiek radikalių grupuočių, tokių, kaip „Islamo valstybė“.
Koks sprendimas? Jis slypi valstybės galioje suvienyti sudužusius ir pabirusius identitetus ir sukurti naują bendruomeniškumo jausmą. Tą galima padaryti suteikiant galimybę kiekvienam gauti būstą už prieinamą kainą, taip pat vienodai elgtis su vokiečių ir užsieniečių prašymais, tą daryti pakankamai greitai, kad jie nesuspėtų pajusti atskirties. Nevienodas elgesys su žmonėmis lemia abiejų pusių radikalizaciją.
Atsakinga politika ar dešiniojo sparno populizmas?
Galiausiai politinis režimas privalo sukurti teisingas sąlygas veikti ir vesti vietinių mases bei pabėgėlius į bendrą ateitį. Bet Berlynas, matyt, dar nėra supratęs politinių sprendimų įtakos visai populiacijai.
Nepakankamai geri sprendimai sukelia socialinę atskirtį per neteisingą apgyvendinimo politiką, organizacijos stoką, absurdiškas taupymo programas. Pavyzdžiui, pabėgėliams yra skiriamas vokiečių mokytojas, kuris pats turi įsigyti mokymo priemones. Taip pat yra sudaromas įspūdis, kad viešose vietose neįmanoma užtikrinti saugumo.
Kiekvienas teroro išpuolis dabar sukelia pasipiktinimą nepakankamu valdžios darbu, tačiau labiausiai yra nukreiptas į pabėgėlius. Trumpuoju laikotarpiu pagrindinės partijos gali su tuo gyventi kuo puikiausiai, taip atsiribodamos nuo savo nesėkmių.
Tačiau ilgainiui jos praras pasitikėjimą. Jau kitais metais Vokietija turės išmokti gyventi su stipria dešiniojo sparno populistine AfD partija, kuriai prognozuojamas geras pasirodymas Bundestago rinkimuose.
Ši partija galiausiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį, o taip paskatins teroristų gretų augimą.
Partijos ilgainiui bus priverstos dirbti labai atsakingai, užtikrinti efektyvesnį politinių procesų planavimą.
