Kukliai lauko kavinei Vokietijos sostinės vardas suteiktas neatsitiktinai – griuvus Berlyno sienai, Nikosija yra vienintelė padalyta sostinė pasaulyje.
Už kavinės „Antrasis Berlynas“ prasideda apleista „niekieno žemė“ – „Žalioji linija“, kurioje nuo 1974 metų patruliuoja Jungtinių Tautų pajėgos.
„Jungtinių Tautų buferinė zona. Be leidimo įžengti draudžiama“ – skelbia užrašai anglų, graikų ir turkų kalbomis ant aprūdijusių metalinių plokščių.
Negyvenamų apgriautų pastatų zona, kurią juosianti tvora skirtingose pusėse apkabinėta Graikijos ir Turkijos vėliavomis, atsirado Turkijos pajėgoms užėmus šiaurinę salos dalį po vietos graikų mėginimų salą sujungti su Graikija.
Trims dešimtmečiams „Žalioji linija“ visiškai izoliavo musulmonus Kipro turkus ir krikščionis Kipro graikus, iki tol šimtmečius gyvenusius greta.
Situacija pasikeitė 2003 metais, kai Viduržemio jūros saloje sutarta įkurti perėjimo punktus.
Pasak Nikosijoje dirbančio sociologo Chario Pslatio, prieš kelerius metus sieną kasdien kirsdavo apie 10 tūkst. Kipro turkų, turėjusių darbą pietuose.
Tačiau pernai užgriuvusi ir šiemet nauja jėga smogusi finansų krizė šį srautą sustabdė: nepripažintą valstybę šiaurėje įkūrusiems Kipro turkams Europos Sąjungos (ES) narystės privalumais besinaudojantys pietūs nebėra tokie patrauklūs.
„Čia atvykstančių Kipro turkų smarkiai sumažėjo“, – Lietuvos žurnalistams Nikosijoje sakė Kipro universiteto mokslininkas.
Krizė kaip galimybė
Kipro graikai baiminasi nedarbo ir emigracijos dėl taupymo priemonių, kurių imamasi mainais už tarptautinių kreditorių 10 mlrd. eurų paskolą bankų sistemai gelbėti.
Vietos ekonomistai mano, kad šiemet ir kitąmet Kipro ekonomika gali smukti daugiau nei 10 procentų.
Ilgalaikėje perspektyvoje ūkio gaivinimui graikiškos ir turkiškos dalies susivienijimas būtų naudingas – leistų panaikinti augimą stabdančius suvaržymus ir galbūt atvertų kelią neseniai rastų gamtinių dujų telkinių eksploatavimui.
„Be abejo, problemos sprendimas paskatintų ekonomiką. Nors pereinamuoju laikotarpiu tai kainuotų, bet ilgesnėje perspektyvoje nauda būtų daug didesnė“, – BNS sakė Kipro ekonomistas Sofronis Clerides.
Kipro problemos sprendimas leistų žengti tvirtesnius žingsnius siekiant eksploatuoti neseniai atrastas gamtines dujas. Manoma, kad Afroditės vardu pavadintame telkinyje prie salos krantų gali būti 200 mlrd. kubinių metrų dujų.
Turkija ragina Kipro vyriausybę susilaikyti nuo dujų gavybos, kol nėra susitarimo su Kipro turkais šiaurėje. Kipro graikai kritiką atmeta ir teigia turintys teisę naudoti dujų išteklius.
Tačiau susitarimas būtinas tam, kad Kipro dujos galėtų tekėti į Turkiją. Tai būtų naudinga abiem pusėms: kai kurių ekspertų teigimu, dujotiekis į Turkiją Kiprui būtų pelningesnis nei planuojamas suskystintų gamtinių dujų terminalas; Turkijai Kipro dujos leistų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių.
„Tikimės, kad šis nacionalinis turtas gali būti katalizatorius Kipro problemai spręsti“, – BNS sakė Kipro Prekybos ir energetikos ministras Yiorgos Lakkotrypis.
Ministras pabrėžė, kad stabilumo užtikrinimas Viduržemio jūros rytinėje dalyje taip pat padėtų pritraukti investicijų į regioną.
Naujas bandymas rudenį
Paskutinį kartą suvienyti salą bandyta 2004-aisiais, kai planą dėl federacijos pateikė buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Annanas.
Planas žlugo, kai jį referendume atmetė Kipro graikai. Susivienijimo šalininkai viltis deda į šiemet išrinktą Kipro prezidentą Nicos Anastasiades, kuris tuomet rėmė susivienijimą.
Kipro vyriausybė sako, kad prie derybų stalo galės sėsti ne anksčiau kaip spalį – iki to laiko visas dėmesys bus sutelktas į ekonomikos gelbėjimą.
Kai kurie mano, kad užgriuvęs sunkmetis gali pakeisti žmonių nuotaikas.
„Prieš Annano planą graikų bendruomenė galvojo, kad jie turtingi, o mes vargšai, ir klausė: „Kodėl dalytis savo turtingumu su jais?“. Dabar jie pamatė, kad viskas gali pasikeisti. Jų turtingumas tapo skurdu per akimirką“, – BNS sakė Nikosijoje gyvenantis 57 metų Kipro turkas Yusufas Tozas.
Turkijos ambicijos
Turkijos vadovai šiais metais taip pat kelis kartus pareiškė, kad mato galimybę pagaliau išspręsti Kipro problemą.
Susitarimas gali padėti Turkijai iš esmės atnaujinti derybas dėl narystės ES ir sustiprinti šalies vaidmenį Artimųjų Rytų regione.
„Turkija turi išspręsti Kipro klausimą, kad gautų tokį vaidmenį, kokio siekia“, – sako buvęs Kipro prezidentas George'as Vassiliou, aktyviai remiantis salos suvienijimo idėją.
Turkija iki šiol nepripažįsta ES narės Kipro Respublikos, o šiaurės Kipre laiko per 30 tūkst. karių. Tarptautinės bendrijos požiūriu, ši salos dalis yra okupuota teritorija.
