D.Trumpas praeitą savaitgalį padidino pasaulio susirūpinimą pareiškęs, kad jis nori pasitraukti iš INF sutarties, prieš tris dešimtmečius pasirašytos tuomečio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir paskutiniojo Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo.
Aiškindamas savo sprendimą D.Trumpas sakė žurnalistams Vašingtone, kad Rusija „nesilaikė susitarimo dvasios ir pačios sutarties“.
„Kol žmonės ateis į protą, mes jį stiprinsime“, – pridūrė prezidentas, turėdamas galvoje Amerikos branduolinį arsenalą.
„Tai derėjo padaryti prieš daug metų“, – tvirtino jis.
„Tai grėsmė kam tik norit. Ir ji apima Kiniją. Ir ji apima Rusiją, – tęsė JAV lyderis. – Ji apima visus kitus, norinčius žaisti šį žaidimą, To daryti negalima. Šio žaidimo negalima žaisti.“
„Kol jie susiprotės, nebus nė vieno, kas bent iš tolo mums prilygtų“ pagal savo branduolinės ginkluotės pajėgumus, tikino D.Trumpas.
„Smūgis saugumui“
Kita vertus, Rusija perspėjo, kad pasitraukimas iš INF sutarties būtų didelis smūgis pasaulio saugumui.
Maskva pasiruošusi bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, kad susitarimas būtų išgelbėtas, Rusijos Federacijos saugumo taryba paskelbė po savo vadovo Nikolajaus Patruševo ir JAV nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono susitikimo.
J.Boltonas, antradienį planuojantis susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atvyko į Maskvą po šeštadienį paskelbto D.Trumpo pareiškimo, kad jis nori pasitraukti iš sutarties, draudžiančios vidutinio nuotolio raketas, apginkluotas branduolinėmis ir įprastomis kovinėmis galvutėmis.
Ši 1987 metais pasirašyta sutartis padėjo išspręsti krizę dėl sovietinių branduolinių raketų, nutaikytų į Vakarų valstybių sostines.
Pirmadienį J. Boltonas diskutavo apie INF sutarties likimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu bei dalyvavo „beveik penkias valandas“ trukusiose derybose su N.Patruševu, naujienų agentūrą AFP informavo RF Saugumo tarybos atstovas.
Po susitikimo su N.Patruševu J.Boltonas sakė, kad rusai tvirtino INF sutarties nepažeidžiantys.
„Ši pozicija buvo labai tvirtai paskelbta Rusijos: jie nemano pažeidžiantys INF sutartį. Iš tikrųjų jie pasakė: „Tai jūs pažeidžiate INF sutartį“, – J.Boltonas sakė per interviu rusų dienraščiui „Kommersant“.
„Negalima ko nors priversti laikytis (sutarties), jeigu jie nemano ją pažeidžiantys“, – pridūrė JAV nacionalinio saugumo patarėjas ir pareiškė, kad šio susitarimo galimybės atrodo išsemtos.
N.Patruševas ir J.Boltonas taip pat aptarė galimybę penkeriems metams pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį; ji baigiasi 2021-aisiais, nurodė Saugumo taryba.
J.Boltonas sakė „Kommersant“, kad Vašingtonas norėtų „pirmiausiai išspręsti INF klausimą“.
Rusijos užsienio reikalų paskelbė nuotrauką, kurioje S.Lavrovas matomas besikalbantis su besišypsančiu J.Boltonu. URM nurodė, kad jiedu aptarė dvišalio bendradarbiavimo, kovos su terorizmu klausimu, taip pat pastangas „palaikyti strateginį stabilumą“.
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu atmetė kaltinimus, kad Maskva pažeidžia sutarties sąlygas, ir pareiškė, kad sutartį pažeidinėja pats Vašingtonas. Kremliaus atstovas sakė, kad antradienį planuojamas J.Boltono ir V.Putino susitikimas bus labai svarbus.
„Esama daugiau klausimų nei atsakymų“, – jis sakė žurnalistams.
ES ir Kinija reiškia susirūpinimą
D.Trumpo pareiškimas sukėlė susirūpinimą daugeliui valstybių. Europos Komisija paragino Jungtines Valstijas ir Rusiją tęsti derybas dėl INF sutarties išsaugojimo, o Kinija skatino Vašingtoną „dukart pagalvoti“.
„JAV ir Rusijos Federacijai reikia išsaugoti konstruktyvų dialogą, kad išsaugotų šią sutartį ir užtikrintų visišką ir patikimą (jos) vykdymą“, – EK atstovė užsienio ir saugumo politikos klausimams Maja Kocijančič sakė žurnalistams.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying savo ruožtu pareiškė, kad vienašališkas pasitraukimas iš sutarties „sukels daugybę neigiamų padarinių“.
Tačiau J.Boltonas sakė, kad JAV poziciją palaiko Didžioji Britanija, Japonija ir keletas kitų šalių.
Analitikai perspėja, kad naujausias Maskvos ir Vašingtono ginčas gali sukelti apverktinų pasekmių ir įtraukti Rusiją į naujas ginklavimosi varžybas.
V.Putinas praeitą savaitę daugelį nustebino savo pareiškimu, kad branduolinio karo atveju rusai „pateks į rojų“, bet Kremliaus vadovas tikino, kad Maskva pirmoji branduolinės ginkluotės nepanaudotų.
„Agresorius privalės suprasti, kad atpildas neišvengiamas, kad jis bus sunaikintas, o mes, kaip agresijos aukos, kaip kankiniai, pateksime į rojų, – viename forume sakė V. Putinas. – Na, o jie tiesiog nudvės, nes net neturės laiko atgailai.“
D.Trumpo administracija skundėsi, kad Maskvos turimos nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos „Novator 9M729“ pažeidžia INF sutarties draudimą šalims turėti raketų, galinčių smogti taikiniams, esantiems už 500–5 500 kilometrų.
JAV ir Rusijos santykiai jau anksčiau buvo smarkiai pašliję dėl kaltinimų, kad Maskva kišosi į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus. Be to, abi valstybės nesutaria dėl Rusijos paramos pilietinio karo apimtos Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui ir jos vaidmens per Ukrainos konfliktą.
V.Putinas ir D.Trumpas lapkričio 11 dieną atvyks į Paryžių dalyvauti Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-ųjų metinių minėjimo renginiuose.
