Teisininkai skundą pateikė okupuoto Vakarų Kranto Nabluso mieste. Skunde teigiama, kad dėl šio dokumento „palestiniečiai patyrė kančių“.
Vadinamąją Balfouro deklaraciją pasirašė tuometinis britų užsienio reikalų sekretorius Arthuras Jamesas Balfouras. Šis dokumentas tapo svarbiu proveržiu sionistams ir prisidėjo prie žydų valstybės sukūrimo 1948 metais.
„Britų mandatas paskatino palestiniečių tautos kančias ir atvėrė kelią jų teisių pažeidimams bei jų žemių užgrobimui“, – per spaudos konferenciją Ramaloje sakė Nepriklausomų ir demokratinių profesinių sąjungų federacijos vadovas Munibas al Masri.
Kartu su šia federacija skundą pateikė Tarptautinė komisija palestiniečių tautos teisėms palaikyti ir Palestiniečių žurnalistų susivienijimas.
Balfouro deklaracija buvo paskelbta 1917-ųjų lapkričio 2 dieną, likus metams iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.
Dokumente skelbiama, kad britų vyriausybė remia žydų tautos nacionalinio židinio Palestinoje, kuri tuo metu priklausė Osmanų imperijai, įkūrimą.
Šis pareiškimas sukrėtė arabų pasaulį, su kuriuo nebuvo konsultuotasi ir kuriam buvo duoti migloti pažadai dėl nepriklausomybės po nugalėtos Osmanų imperijos subyrėjimo.
Palestiniečiai visada smerkė šią deklaraciją, kurią vadina „Balfouro pažadu“. Anot jų, šiuo dokumentu Britanija atidavė žemes, kurios jai nepriklausė.
Paskelbdamas šią deklaraciją Londonas siekė užsitikrinti sionistų paramą savo kariniams tikslams.
Didžiosios Britanijos Palestinos mandatas buvo įtvirtintas po Pirmojo pasaulinio karo ir galiojo iki žydų valstybės įkūrimo 1948 metais.
