Tačiau tik 200 žmonių atėjo į birželio 8-osios demonstraciją, ir tai rodo, kaip sunku Palestinos Autonomijai (PA) generuoti pasipiktinimą gatvėse dėl numatomų Izraelio veiksmų.
Tarptautinis galimos aneksijos pasmerkimas didėja prieš liepos 1-ąją, kai žydų valstybė gali imtis pirmųjų žingsnių JAV pasiūlyto Artimųjų Rytų taikos plano daliai įgyvendinti.
Prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymai, kuriuos palestiniečiai atmetė, sudaro sąlygas aneksuoti svarbias Vakarų Kranto dalis, įskaitant gyvenvietes, kurias tarptautinės bendrijos dauguma seniai laiko neteisėtomis.
Tačiau palestiniečių gatvėse mobilizacija prieš gresiančius Izraelio veiksmus nebuvo intensyvi.
„Jaučiamas nuovargis“, – naujienų agentūrai AFP sakė palestiniečių analitikė Nour Odeh.
„Nuovargis dėl įprastų dalykų: stovėti Ramaloje ir laukti kamerų, kad jos parodytų, kokie mes pikti. Kalbatės su savimi, ir kas iš to?“ – pridūrė ji.
Pirmadienį daug didesnis mitingas įvyko Vakarų Kranto Jericho mieste, kur minios dainavo vienu balsu ir laikė transparantus su D.Trumpo planą smerkiančiais užrašais „Palestina neparduodama“.
Keli tūkstančiai žmonių į protestą buvo atvežti autobusais, kuriuos užsakė renginio organizatoriai: Palestinos išvadavimo organizacija (PIO) ir partija „Fatah“. Vis dėlto daug žmonių išėjo dar prieš prasidedant kalboms.
N.Odeh teigimu, nusivylimą iš dalies nulėmė palestiniečių lyderiai, kurie „pažadėjo derybomis pasiekti taiką, [bet] nepasiekė“.
„Neturi galios“
Izraelis Vakarų Krantą okupavo po 1967 metų Šešių dienų karo.
1993-iųjų Oslo taikos susitarimais siekta nutraukti Izraelio ir palestiniečių konfliktą, nustatyti palestiniečių autonomijos mastą Vakarų Krante.
Tačiau praėjus beveik trims dešimtmečiams, kai kurie palestiniečiai vis labiau abejoja savo lyderių sugebėjimu pasiekti susitarimą su Izraeliu, priimtiną palestiniečių gatvėse.
„PA labai silpna! Ji neturi galios“, – strategiškai svarbiame Vakarų Kranto Jordano slėnyje, kuris pagal D.Trumpo planą turėtų būti aneksuotas, sakė vienas ūkininkas, prašęs neskelbti jo pavardės.
Mokslininkui ir buvusiam PA pareigūnui Ghassanui Khatibui apatijos dėl galimos aneksijos ženklai rodo didėjantį atotrūkį tarp palestiniečių ir jų lyderių.
G.Khatibas dėl šio atotrūkio iš dalies kaltina tai, kad rinkimų nebuvo nuo 2006 metų ir kad nėra ryšio tarp senstančios palestiniečių vadovybės ir jaunos populiacijos.
Praėjus metams po 2006-ųjų rinkimų islamistų grupė „Hamas“ perėmė valdžią Gazos Ruože. Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas, kurio partija „Fatah“ konkuruoja su „Hamas“, anksčiau ne kartą žadėjo surengti rinkimus, bet pažado netesėjo.
Šią savaitę paskelbti palestiniečių nevyriausybinės organizacijos „Jerusalem Media and Communications Centre“ (JMCC) ir Vokietijos politinio fondo „Friedrich-Ebert-Stiftung“ (FES) apklausos rezultatai rodo, jog 83 proc. palestiniečių mano, kad svarbu surengti rinkimus.
Į klausimą „Kuo labiausiai pasitikite?“ tik 13 proc. respondentų atsakė pasitikintys 85 metų M.Abbasu. 76 proc. apklausos dalyvių jo vadovaujamą PA pavadino korumpuota.
