Palestinos naujienų agentūra WAFA nenurodė, kada buvo išsiųstas tas laiškas, tačiau žinoma, kad juo siekta paaiškinti ambasados perkėlimo iš Tel Avivo į Jeruzalę „rizikas“.
M.Abbasas perspėjo, kad šis žingsnis gali turėti „pražūtingos įtakos taikos procesui, dvišaliam sprendimui bei viso regiono stabilumui ir saugumui“, nurodė WAFA.
D.Trumpas yra prasitaręs apie planus perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, o su šiuo prieštaringu sprendimu nesutinka palestiniečiai, vadinantys tai vienašališku veiksmu, kol miesto statusas tebėra ginčijamas. Tuo tarpu Izraelis palaiko tokį JAV žingsnį.
M.Abbasas taip pat išsiuntė laiškus ir kitiems pasaulio lyderiams, tarp jų ir Rusijos, Kinijos bei Europos Sąjungos prezidentams, ragindamas juos „negailėti pastangų“ ir užkirsti kelią JAV žengti tą žingsnį, nurodė WAFA.
Palestiniečiai laiko Izraelio okupuotą Rytų Jeruzalę savo ateities valstybės sostine, o Izraelis visą šį miestą mano esant nedaloma savo sostine.
Tuo tarpu JAV ir dauguma Jungtinių Tautų narių nepripažįsta Jeruzalės kaip Izraelio sostinės, ir šio miesto statusas yra viena aštriausių problemų kelis dešimtmečius besitęsiančiame Palestinos ir Izraelio konflikte.
D.Trumpas savo ambasadoriumi žydų valstybėje paskyrė Davidą Friedmaną, kuris nemano, kad nausėdijos okupuotame Vakarų Krante yra neteisėtos.
D.Trumpo atstovė Kellyanne Conway praėjusį mėnesį vienai JAV radijo stočiai sakė, kad ambasados perkėlimas išrinktajam prezidentui yra „itin didelis prioritetas“.
Be to, D.Trumpas savo ambasadoriumi žydų valstybėje paskyrė Davidą Friedmaną, kuris nemano, kad nausėdijos okupuotame Vakarų Krante yra neteisėtos.
Išrinktojo JAV prezidento pereinamojo laikotarpio administracijos pranešime D.Friedmanas sakė, norįs dirbti taikai ir nekantraujantis pradėti „tai daryti JAV ambasadoje amžinojoje Izraelio sostinėje Jeruzalėje“.
Izraelis Rytų Jeruzalę užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą, o vėliau jį aneksavo, ko niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.
